Vienatve dviese

Tiesa, priešingas variantas (kai visiškai susvetimėję žmonės stengiasi žūtbūt toliau gyventi kartu), pasak psichologės, kur kas prastesnis pasirinkimas. „Vienatvė dviese yra baisesnė nei gyvenimas vienam, - teigia psichologė. - Kai šalia esantis žmogus tavęs nemyli, tu jo nemyli, jus vienija tik buitis, bendras televizorius, prisirišimas ir praeities prisiminimai, kai esami santykiai nealsuoja niekuo gyva, o tu net negali ieškoti meilės kitur, jautiesi tarsi kalėjime." kam panašus modulis? Kaip gyvenimas toliau klostosi?

jie nesusvetimeje, o jau nuo pat pradziu buna svetimi del skirtingo mentaliteto. beabejo galima gyvent del vaiku kazkiek. su galva reikia rinktis sutuoktini ir viskas bus gerai :D

dar baisiau kai susitinka du vienisiai tada viskas padvigubeja, uztat cia ir tas posakis. visuomet reikia ieskot savo lygio (mentaliteto) antros puses. aisku galima bandyti ir rizikuot ir ieskant aukstesnio lygio, bet tada jau yra gresme kad isimylesit, poto zudysites ir t.t. visada reikia jaust bent jau intuityviai kur yra jusu lygis.
yra Siaures Korejoje viena sekta, tai jos lyderis paziuri i nuotraukas ir tiesiog sutuokia panasius. ir taip per diena gal koki 1000 santuoku padaro. gi laisvame pasaulyje zmones gali rinktis ar atsisakyti. ta prasme as agituoju ne uz atsisakyma, o uz laisve rinktis

kai jau tokios mintys geriau eit iskart pas psichologa, o dar geriau psichiatra.
visu pirma kiekvienas zmogus yra laisvas ir laisvas rinktis. visada galima issiskirti ir vel bandyti viska nuo pradziu. as skaitau kad jei moteris visiskai priklausoma nuo vyro tai jin jau yra auka, o tas vyras greiciausiai - despotas. santuoka visiskai nereiskia kad kitas asmuo jau tapo nuosavybe, negali issiskirti ir t.t. beabejo yra tam tikros vertybes, bet santuoka nera kalejimas.
iprastai zmones skiriasi tik tuomet kai atranda kazka geriau, bet jei zmones nieko neturi (kaireje) ir issiskiria, ir bando vel viska,,tai cia nematau nieko bloga. aisku moterys ne uz ka nerizikuotu budamos virs 54 metu skirtis nes tada jau kazka rast (laisvo) yra nebeimanoma, kaip ir 5 procentams vyru populiacijos iki 54 metu amziaus. 54 metai yra galimybiu zirkles (pusiausvyra) tiek vienai tiek vienai tiek kitai pusei tik atvirksciai.
23 metu mergina gali drasiai issiskirti ir ieskoti kitu santykiu, nes jaunu moteru trukumas yra labai didelis. dauguma merginu net su fizine negalia (paralyzuotos, o viena maciau ir be koju) sugebejo keliu metu begyje susirasti antras puses, nors netikiu kad tai taisykle, bet sveikoms merginoms akivaizdu sansai dar gerokai didesni.

O kas privalejo ta meile saugoti, puoseleti? Ar ne jus pati? (Aisku ir kita puse, bet cai jus keliat klausima)
Isivaizduokit zmogu kuris isikele i grazu buta ir po kurio laiko teigia, kad gyvena landyneje. Aisku, kad jis ta buta nugyveeno, tai nugyvens ir kita.

Va tokie zmones is tokiu santykiu iesko sviezienos, po tol kol aistra tai viskas OK o po kurio laiko jau velnelieeka nieko...

pagal naujausius tyrimus merginos iki vestuviu vidutiniskai jau buna turejusios penkias rimtas draugystes (tai reiskia kartu ir lytinius partnerius), tai as niekaip nesuprantu kam kabintis i santykius kurie visiskai zluge. kam ir kokia prasme ? tuo labiau atrodo kad siuo atveju net santuokos nera.

Yra tikrai komplikuojančių priežasčių, kodėl tenka būti su žmogumi net jei nėra ryšio. Vis dėlto šiuo atveju jų tikrai nėra, todėl vertėtų skirtis ir ieškoti kažko geriau.

Noreciau pakelti šita tema.Tikrai aktualu bent jau man.Su žmona gyvenam kaip kaimynai.Pasiskirste pareigas.Yra vaikai.Bet tu jausmu nera,jie tokie gerokai priblese(bent is mano puses,is zmonos gal ju seniai jau nera)Bet ir skirtis nesinori.Tuo labiau yra paimtas nekilnojamas turtas su paskola.Skyrybos reikštu visiška pravala.Gaunasi kad gyvenam del vaiku ir finansinio stabilumo.Manau kad taip gyvena daug seimu,bet kaip iseit is to uzburto rato-nezinia.

Tai, kad pažiūrėjus į poras, jaunimėlis iškart matai kad dėl naudos, vaizdo bendrauja. Vien iphone maigymai ir apie kazkokius reikalus aptarinėja. Jokių jausmų nerodo, tik įsikibę kartais- ypač panos, o bernas kaip stulpas stovi sau lyg nieko aplink nėra.

Kaip tu rasi vienodo mentaliteto kai visos vadovaujasi - duok kuo daugiau, suteik, mokėk ir turėk daug - tada gal su tavim busiu.

Kas tave verčia su jomis prasidėti? Būk pats sau, duok sau kuo daugiau, suteik, mokėk

Žmogus esu. Jausmus turiu. Ne robotas esu jeigu ką.

Su tokiu požiūriu niekada nerasi merginos. Panašu, kad tavo didžiausias priešas esi pats sau. Juk ne vaikas esi, negi to nesuvoki?

Dabar prie ko čia vaikas ir ne vaikas? Koks mano požiūris, kad tokios išvados? Tik atsakyk normaliai į šį klausimą Nemanau, kad tau geriau žinoti.

Tik vaikai siekia "gauti čia ir dabar", negavus - ant grindų guli ir rėkia visam pasauliui kokia neteisybė gavus neigiamą atsakymą. Sveiki santykiai turėtų būti paremti "duoti = gauti" kas reiškia jog vien davimas teikia malonumą (:



Ir kuris ištiesų kaltesnis - mergina norinti betkokio dėmėsio ar vaikinas kuris "stulpo" pozicijoje?

Visų pirma, tie patys psichologai teigia, jog meilė trunka tris metus. Na, tiek kiek reikia, kol atžala praauga pakankamai, jog motina gebėtų jį auginti viena. Tai jei vadovautis šia teorija - tuomet tokio sėslaus ir monotoniško gyvenimo stiliaus kaip mūsų visuomenė ir neturėtų egzistuoti. Tai vienintelė išeitis yra nebandyti pastatyti to, kas neturėtų egzistuoti. Reiškia išeitis viena - skirtis ir tik skirtis visada.

Antra, ar tas kuriamas rožinis pasaulis su penkiasdešimt metų nugyvenusia pora kuri vis dar taip pat myli viens kitą kaip ir pirmus metus, ar jis iš tiesų realus ir įgyvendinamas ypač šiuo metu svetimėjančioje ir vartotojiškoje visuomenėje? Ar jis apskritai kada nors egzistavo? Daugelis porų, praleidusios daug metų kartu, dažniausiai teigia, jog meilė evoliucionuoja - stiprius romantiškus jausmus keičia prisirišimas, rūpinimasis vienas kitu, kas palaiko šiltus santykius, tačiau jie nebežydi ta pačia pirmine aistra. Galų gale, žmonės auga ir keičiasi per visą gyvenimą ar tikrai realu užaugti vienodai taip pat su kitu asmeniu?

Ir, trečia, išskirčiau tai, kad buvimas kartu ir tuo pat metu mintimis būti kitur, ar iš tiesų taip blogai? Kiek realus tas kalėjimas iš tiesų yra? Ar viskas kas šiame pasaulyje svarbu tai su kuo miegi lovoje? Realizuoti save galima ir be partnerio, o tuo labiau ir ne tik romantiškoje sferoje. Augti, plėsti akiratį ir paprasčiausiai mokytis galima visada - nors to nedaryti galime surasti daugybę priežasčių, kad ir ne toje pusėje šviečiančią saulę.

Gal as labai sentimentalus,bet tos romantikos tyikrai truksta man.Norisi jaustis tikrai mylimu,o ne tik bendra uki vest.

1.Aš nesiekiu - čia ir dabar. Apie rėkimus ir neteisybę man to netaikyti. Taip, kad nevykusiai bandėte pavaizduoti suaugusius tokių komentaru. Visas palyginimas prasidėjo nuo to, kad parašiau, kad esu žmogus? Ok, jums sėkmės su požiūriu jeigu vyras turį būti robotas

2.Tiek vienas, tiek kitą

Kaip Buridano asilas blaškaisi tarp dviejų šieno kupetų niekaip nepasirenkantis vienos: iš vienos pusės didelis troškimas „noriu merginos", iš kitos - tvirtas įsitikinimas „jos visos blogos"

Kaip yra iš tiesų, kas yra demonstruojama viešumoje ir ką tu matai - 3 skirtingi dalykai. Panašu, kad turi savo požiūrį, savo įsivaizduojamą „teisingą" santykių modelį. Ir kai kažkieno požiūris nesutampa su tavuoju ar kitoks santykių modelis iškart tampa blogiu. Todėl ir pavadinau tave vaiku, nes pas juos tik „arba pagal mane, arba niekaip"