Ar galetumet savo mylima zmogu isleisti i uzsieni ilgesniam ...

Ar galetumete isleisti savo antraja puse i uzsieni? kodel pasisakote uz ar pries? kuri laikotarpi galetumet buti vieni? ar jus manote, kad isleidus zmogu meile isblesta po ilgesnio laiko?(atausta jausmai, nes zmogaus nera salia) ar lauktumete jo griztant? o gal tesiog ieskotumet kito zmogaus sau?

gelečiau .Kažkada jau buvau išleidusi,pusei metu,ne tiek ir daug.Ir tikrai neatsalome.To pasekoje gime dukryte,kuriai už keliu savaičiu sukanka keturi metukai..Ir dar iškart pridursiu,kad nuo savo vyro gime dukryte,jei kam i galva šautu kokia nepadori mintis..

zoRa3 labai grazu )) dziaugiuosi uz jus kad daugiau tokiu zmoniu, kurie vienas kita supranta, myli ir net vaiku susilaukia )

as savo mergina isleidau pries menesi i Vokietija studijuot, gerai kad tik 5 menesiams... is pradziu as ja ten pats variau, sakau tik vaziuok nesedek cia, o kai liko kelios dienos iki isvaziavimo, tai atsirado ir asaros :/ zinau nevriska verkt, bet man tikrai sunku buvo :/ Dar kokias 2 savaites poto kankinausi, jeigu ne draugai, tai turbut buciau i depresija ikrites. Aisku dabar apsipratau ir viskas jau gerai, tesiog tuo metu labai tai sureiksminau, nes tas zmogus buvo visada salia ir staiga dingo isvis....

Žinoma smagu,kad butu kuo daugiau žmoniu,kurie vienas kita supranta ir pasitiki,bet kad butu kuo mažiau,kurie po viena kažkur išvyksta del geresnio gyvenimo..

HappyEndless,o kodel tau parupo toks klausimas jei ne paslaptis?

hups,atsiprasau,pražiopsojau pries mane parasyta posta

supratau del ko parupo

tesiog idomu, kaip kiti i tai reguoja ir kaip elgesi patekia i tokia situacija... nes draugai manes klausdavo, kaip as savo mergina galiu isleist? juk tai taip sunku. as atsakau, kad negaliu ir nenoriu laikyt zmogaus prirakinto, jis turi turet laisves

thats ok

pamenu,kai aš saviški išleidau irgi žliumbiau...žliumbt naturalu,juk gaila išsiskirti...

o dabar abu kartu jau trys metai gyvename užsienyje,nes realiai yra labai sunku gyventi toli vienas nuo kito,tai jau gaunasi nebegyvenimas,o kažkoks egzistavimas,čia turiu omeny,kai po kelis metus poros gyvena atskirai

ziurint kokiam laikui...menesiui galeciau, dviem-taip pat manau, trim-gal...esu gana eoistiska, man reikia kad zmogus butu salia.aisku, jei taip atsitiktu, tycia nebegciau ieskoti kito glebio, bet vis tiek manau jog atstumas da ro savo

manau, jeigu dagiau nei metus reikia laukt, tai geriau isiskirti, nes kaip tu ir sakau tai yra tesiog egzistavimas :/ kam kankintis ir kankintvienas kita.... jeigu nepaslaptis kurioj saly jus gyvenat?

nenoriu nieko gasdinti,bet labai daug tiek poru,ties šeimu išsiskyria,išvykus i uzsieni..

HappyEndless tau linkiu stiprybes belaukiant savo merginos

Aš gyvenu tokioj niurioje šalyje,Airijoj

man irgi teko labaidaug istoriju tokiu girdet!
aciu uz linkejimus, tikiuosi jie man pades

Galvojau apie gyvenima Anglijoje, bet po vasaros praleistos ten man ji nepatiko... nzn kazkaip, manes ten niekas nepatrauke, tik zmoniu kulturingumas ir viskas, bet aplinka nei kiek :/ Airojoj nemanau kad labai skiresi tie zmones nuo UK?

Aš kai gryžtu i LT labai pasigendu to žmoniu mandagumo,išsiviepusiu veidu...

Happyendless,manau nesuklysiu pasakydama,kad tave dabar labai pjauna vienatve ir ilgesys...Žinau šita busena ir labai tave suprantu.Tiesa pasakius aš išgyvenu lygiai tokius pat jausmus,nes aš dirbu kitame mieste,nei kad gyvenu ir buna taip,kad saviškio nematau kelias paras.Va ir dabar taip liudna paliko...

Na galiu ir as pasidalinti patirtim.. Isleidau ne as, isleido mane.. Metams laiko. O bendrave buvome vos kelis menesius.. Issiskyreme po pusmecio draugystes, taigi kazkur 4 menesius bendravome per atstuma. Kai skyremes, jis kaltino atstuma.. Bet as galiu pasakyti, kad priezastis tikrai ne ta. Manau, kad atstumas isskiria zmones, kurie vienaip ar kitaip vis tiek butu issiskyre - zmones, kurie netinka vienas kitam, tarp kuriu nera giliu jausmu. Zmones, kurie tikrai myli vienas kita, atstumas, manau, gali netgi dar labiau suartinti..
O klausimas, ar isleisti, ar ne, manau, isvis nelabai turetu kilti, nes esame laisvi sutverimai. Jei Tavo drauge norejo isvaziuoti, tai Tavo bandymas stabdyti ja prie nieko gero vis tiek nebutu privedes. Tai butu tik Tavo egoizmo israiska, o egoizmas - viena labiausiai atstumianciu savybiu. Todel galiu Tave tik pagirti, kad leidai jai pasirinkti ir jos nespaudei.
Na, o dabar dar noreciau patarti Tau.. Kuo dazniau skambink jai, rasyk el.laiskus, siusk popierinius laiskus, daryk staigmenas, vaziuok pas ja, kiek tik gali, tegu atvaziuoja ji.. Kas diena leisk jai zinoti, kad Tu su ja, kad ji Tau brangi, kad galvoji apie ja.. Nereikia to paversti inkstimu ir verkslenimu, kaip sunku ir kaip mirsti is ilgesio.. Tiesiog suteik jai zinojima, kad Tu jos lauki, kad esi jai istikimas, kad Tau rupi, kaip jai sekasi, kuo ji gyvena - ji turi ta jausti kiekviena minute.. Tai nera paprasta, bet kai zmogus toli, reikia ideti daugiau pastangu, kad islaikytum ta pati rysi. Sekmes Tau

Labai gražūs žodžiai apie meilę: mažą liepsną vėjas užgesina, didelę - tik dar labiau įplieskia...

Taigi, nemanau, kad pusė metų atskirai gali pakenkti, jei santykiai yra nusistovėję, rimti...

Na va pati rugpjuti isvaziavau i airija.. vaziavau nes reikejo padeti atsigauti draugei po skaudzios netekties.. is pradziu draugas lyg ir isleido , sake lauks ir panasiai, taciau kai jau buvo nuspresta kad tikrai vaziuosiu jis uzpyko jog ji ismainau i drauge.. Ir aplamai neisivaizdavo kaip dar galime testi kazkokius santykius kai as vienam pasaulio gale o jis kitam.. buvo isitikines kad as susirasiu kita ir pan.. o juk gruodi sakiau grisiu.. issiskyrem, dabar bendraujam kaip draugai, kartais susirasom.. Na tikriausiai per jo nesveika pavyda taip isejo,nes tikrai pavydus zmogus

Nesuprantu - kaip laisvoje šalyje galima žmogaus NEIŠLEISTI, jei jis to nori. O šiaiptai neblogas išbandymas, ar jausmai yra tikri - tad visapusiškai naudinga, tik, žinoma, nelinksma gal. tačiau aš, kaip visada ieškanti teigiamų pusių, čia įžvelgčiau dar vieną - pamoką būti vieniems, atskirai, išmokti nepriklausomybės nuo kito. To tikrai dažnam reikia išmokti.