LANKSVA (Spiraea)

Pakančiausios genėjimui ir kartu išsaugančios žiedus yra lanksvos. Jų rūšių, veislų ir hibridų tiek daug, kad nesunku susipainioti. Auginamos seniai ir vertinamos dėl tankių, neleidžiančių į šalis atžalų krūmų, gražios žalumos ir žiedų. Dauguma tinka tankioms karpomoms vidutinio aukščio, nekarpomoms vidutinėms ir žemoms gyvatvorėms. Dažniausiai auginama triskiautė (Spiraea trilobata), į ją panašios Vanhuto (S. x vanhouttei) ir niponinė (S. nipponica) lanksvos. Krūmus sudaro tankiai suaugę statūs, gana ploni stiebai. Senesnių krūmų stiebų labai daug, jie glaudžiasi vienas prie kito. Nekarpomi krūmai siekia 1–2 m aukščio. Šakos tiesios, kiek svyrančios į šalis. Lapai smulkūs. Žydi gegužės pabaigoje–birželio mėn., labai gausiai. Šakos apkimba skėtiškomis baltų žiedų kekėmis, nuo kurių svorio išlinksta į šalis. Vaisių neužmezga arba užmezga retai. Liepą rausvomis viršūninėmis kekėmis pasipuošia Bilardo lanksva (S. x billardii). Tai beveik vienintelė rūšis, šonines atžalas leidžianti atokiau nuo motininio krūmo. Užauga 1,5–2 m aukščio. Žemutėms žydinčioms gyvatvorėms tinka Bumaldo (S. x bumalda), japoninės (S. japonica) lanksvos įvairios veislės, užaugančios 50–70 cm aukščio.
*Visos lanksvos auga greitai. Šaknys išsidėsčiusios negiliai, bet tankiai. Dirvožemis turi būti derlingas, purus, pakankamai drėgnas. Šalčiui atsparios, gerai žiemoja. Dauginamos ūgliais, atlankoms, rečiau – senų krūmų dalimis ir sėklomis. Žiedai susiformuoja ant antramečių šakučių. Karpyti gyvatvores reikėtų peržydėjusias. Kuo trumpiau krūmai karpomi ir kuo jie senesni, tuo mažiau žiedų susidaro.
 
Daugiau informacijos apie gyvatvores, jų auginimą ir priežiūrą galite rasti žurnale „Gėlių spalvos“ Nr. 18 – „Gyvatvorės“.

Taip pat skaitykite:
„Lanksva“