Dulkė

Dulkė

Dulk|ė (1)
1. ppr. dgs. labai smulkus krislelis, dalelytė, nuotrupa: ~es kelti. vėjas ~es nešioja. oras pilnas ~ių. pakilo ~ių debesis. ~ės nusėdo, nugulė. radioaktyviosios ~ės. ~ių siurblys. ant kito mato ~elę, o ant savęs - nė rąsto (flk.) .
2. ppr. dgs. žiedadulkė: rugiai jau žydi, vėjas ~es nešioja. bitės renka žiedų ~eles.
3. prk. truputis: d. teliko miltų.
4. prk. niekas, menkas daiktas: tu tik d. prieš jį. į ~es sumalti (sutrinti)(visiškai nugalėti) 1 dulk|ti, ~ia, ~ė smulkiai lyti: nei čia lyja, nei ką, tik ~ia, ir gana. ~imas (2)