Kelmas

Kelmas

Kelm|as (3)
1. apatinė medžio (ar kito augalo) kamieno dalis su šaknimis: miškas iškirstas, likę vieni ~ai, ~eliai.
2. keras, krūmas, augalas su kamienu ir šaknimis: serbentų k. daug bulvių ~e. javai iš ~o virsta(labai geri).
3. etnogr. skobtinis avilys;
bičių šeima, bitės: gavo bičių ~ą.
4. prk. šeima, giminė: jie vieno ~o.
5. arklo, verpiamojo ratelio ar šiaip kurio padargo pagrindas, prie kurio pritvirtintos kitos dalys.
6. muz., etnogr. mušamasis instrumentas - medinis graižas (seniau - išskobtas kelmas), užtrauktas oda.
7. b. menk. apsileidęs, nerangus žmogus: jis tikras k. apsileidęs kaip k. gyvas k.(labai daug).~ais krauti(keikti).~ai nematė(tiek to).k. žino. (nežinia). kuris k.(klausiant nustebus, supykus).ne iš ~o spirtas(nekvailas).neraus k.(negriebs galas).po ~ais(keiksmas).po ~u augęs (kvailas)