Svėrė

Svėrė

Svėrė (4) bot. kryžmažiedžių šeimos šakota, šiurkščiai plaukuota piktžolė geltonais žiedais (raphanus raphanistrum) sver|ti, sveria, svėrė
1. svorį matuoti svarstyklėmis, svertuvu: javus, linus s.|sngr.: ar svėreisi dabar?
2. būti tam tikro svorio: kiek sveri? bekonas sveria šimtą kilogramų.
3. būti svariam, sunkiam: kibirai rankas sveria.
4. svertais kelti: trobą s.
5. uždėti perlenkiant: kailinius ~k ant karties.|sngr.: nesisverk pro vagono langą.
6. prk. lenkti: rūpesčiai svėrė jo jauną galvą.
7. prk. reikšti, lemti: darbais neparemti žodžiai maža tesveria. svėrėj|as, ~a dkt. (1) svėrik|as , ~ė dkt. (2) svėrimas (2) svėrimasis (1)