Zmogus

Kaip galvojat kokiu problemu turi tureti zmogus, kuris pjaustosi rankas ar bando nusizudyti..?

dideliu problemu jis turetu turet... pati didziausia problema-problema su psihika. tai eilinis noras buti demesio centre...

Na jo, su tokiu nusiteikimu tikrai "padėtum" tokiam žmogui... Dažniausiai žmonės, kurie nori nusižudyt, nebūtinai turi tokių neįveikiamų problemų, bet paprasčiausiai nemato kitos išeities. Kiti žmonės, esantys šalia, gali jam padėti pasirinkti kitą sprendimą, galų gale nukreipti į rimtos psichologinės pagalbos įstaigas, kuriose jam padėtų. O ne iš karto smerkti, kaip dabar tipo "normalu". Kiekvienam iš mūsų gali taip nutikti, kad artimas žmogus neatlaikys įtampos ir nusižudys, neradęs kitos išeities.

Kam kišat tą psichiką? Ne psichikos problemos čia, o PSICHOLOGINĖS. Na, aišku, galbūt dėl to žmonės ir žudosi, kad juos ne tik smerkia, bet dar ir psichais vadina...

rankas pjaustydamiesi nori demesio,labai sunku taip nusizudyt,norintys nusizudyt soksta nuo 12auscio,issoka pries traukini prisiryja garantuotai "ratu"...
ir kaip pasteberjo nerta psichologija ir psichika skirtingi dalykai!

Tai labai dielės problemos- psichikos sutrikimo. Paprastai tokie žmonės, jei lieka gyvi , anksčiau ar vėliau atsiduria specializuotoje ligoninėje, liaudyje vadinamoje durnynu...

jei lieka gyvi atrodo atsiduria ten iskart kai juos randa

Ten jiem ir vieta. Nei patys gyvena, nei kitiem leidžia...

del to ir sakau kad ka darai daryk gerai
ir be lisnu kalbu,kad neatsidurt kur sienos minkstos ir durys be rankenu

1. Kodėl žmonės bando nusižudyti?
Paprastai žmonės bando nusižudyti, norėdami nuslopinti nepakeliamą emocinį skausmą, kuris gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dažnai tai būna pagalbos šauksmas. Žmogus, bandantis nusižudyti, dažniausiai būna tiek prislėgtas, kad nesupranta, jog yra ir kitų pasirinkimų: mes galime padėti sustabdyti tragediją, stengdamiesi suprasti, kaip jie jaučiasi, padėdami jiems ieškoti kitų galimų pasirinkimų. Savižudžiai dažniausiai jaučiasi siaubingai izoliuoti; dėl savo kančių, jie nesugeba pagalvoti apie žmones, į kuriuos galėtų kreiptis, taip dar labiau padidindami izoliaciją.

Absoliučia dauguma atvejų, savižudis pasirinktų kitą kelią, jei taip baisiai nekentėtų ir galėtų vertinti veiksmus objektyviai. Dauguma savižudžių duoda įspėjamuosius ženklus tikėdamiesi, kad jie bus išgelbėti, nes jų noras yra baigti emocines kančias, o ne mirti.

2. Argi nėra visi savižudžiai pamišę?
Ne, mintys apie savižudybę toli gražu nerodo, kad jūs esate pamišęs arba būtinai dvasiškai sergate. Žmonės, bandantys nusižudyti, dažniausiai smarkiai kenčia, ir didžiajai daugumai jų yra kažkokio lygio depresija. Ši depresija gali būti reakcinė depresija, kuri yra absoliučiai normali reakcija į sunkias aplinkybes. Arba patvirtinta (endogenous) depresija, kuri gali būti diagnozuojamos dvasinės ligos išdava. Tai taip pat gali būti ir abiejų kombinacija.

Psichinės ligos klausimas yra sudėtingas, nes abi šios depresijos rūšys turi panašius simptomus ir pasekmes. Tikslus depresijos kaip psichinės ligos (pvz. klinikinė depresija) diagnozės apibrėžimas yra netikslus ir besikeičiantis, todėl ar žmogui, kuris kenčia pakankamai, kad bandytų nusižudyti, bus diagnozuojama klinikinė depresija, priklauso nuo įvairių žmonių nuomonės ir gali skirtis skirtingose kultūrose.

Tikriausiai geriau atskirti depresijos tipą ir gydyti atsižvelgiant į tai, o ne pripažinti visas šitas depresijas kaip psichinės ligos formas, net jei žmogus, kenčiantis nuo reakcinės depresijos, gali atitikti diagnozavimo kriterijus, naudojamus klinikinei depresijai nustatyti. Pvz., Appleby ir Condonis[1] rašo:

Dauguma nusižudančių asmenų nebūna diagnozuoti kaip psichiškai sergantys. Jie yra tokie patys žmonės kaip jūs ir aš, kurie konkrečiu laiko momentu pasijaučia izoliuoti, beviltiškai nelaimingi ir vieniši. Veiksmai ir mintys apie savižudybę gali atsirasti dėl gyvenimo stresų ar praradimų, su kuriais žmogus mano negalįs susidoroti.

Visuomenėje, kur psichinės ligos laikomos dėme ir ignoruojamos, žmogus, linkstantis į savižudybę, gali bijoti, kad kiti žmonės palaikys jį "pamišusiu", jei jis bandys papasakoti kaip jaučiasi, dėl to gali nenorėti ieškoti pagalbos krizės metu. Bet kokiu atveju kito apibūdinimas kaip "pamišusiu", kas turi stipria neigiamą reikšmę, tikrai nepadeda ir atkalba žmogų nuo pagalbos ieškojimo. Nesvarbu, serga jis psichine liga ar ne.

Žmonės, kenčiantys nuo psichinių ligų, tokių kaip šizofrenija ar klinikinė depresija tikrai dažniau žudosi, bet visgi jie sudaro mažumą tarp visų bandčių nusižudyti. Šitiems žmonėms teisingai diagnozuota liga gali reikšti, kad bus pradėtas tinkamas jų gydymas.

http://perkunas.vtu.lt/psichologija/savizudybeFaq.html

manau tie kurie zudosi yra savanaudziai, egoistai, tai zmones kurie domisi tik savimi ir visai negalvoja, kad yra kiti kurie juos myli, galbut net zavisi ir savo situo veiksmu labai daug zmoniu iskaudina.
Kai beveik prie jusu namo slenkscio bus toks ivykis ir matysit draugus, seimos narius, kurie ludi ir kelis metus toj vietoj vis zvakutes degina, gal truputi rimciau i visa tai pradesit ziuretui

Debilai

Nei savaunaudžiai, nei egoistai- ligoniai ir tiek. Jie labai silpni ir labai greitai palūžtantys, nemoka savo problemų spręsti savarankiškai, o namiškiai ir aplinkiniai arba to nemato, arba nenori matyti, todėl vargšeliai ir žudosi... Tai labai baisi liga. Kūnas sveikas, o siela tarsi sudaužytas veidrodis...

jiems padėti reikia, nes jie nesupranta ką daro!

Visvien didele dalis parasiusiu "vaziuoja" ant savizudziu...
Nejaugi paciam niekad nera kiles tox noras? Tik bumt... ir ramu

na cia tai tu klysti kartais puikiai supranta,ir nefig varyt kad visi ligoniai
kas apie tai nesusimaste nei kart tegu meta i mane alaus bambali

man taip buvo.
cia yra grynai kai zmogus yra labai dvasiskai paluzes, neturi i ka isiremti, kam issipasakot. taip atsitinka kai labai iskaudina ir ypac tau brangus zmogus, atrodo visos svajones suduzo ir nebera tikslo gyvent

nesutinku su tavo nuomone.
taigi tas noras nusizudyt neateina bumt viena diena vos tik atsikelus. kad siandien as zudytis nusprendziau. tai labai letas procesas, kuris tesiasi menesius. ir artimieji turetu pastebeti kad kazkas negerai ir bandyt isgelbet.

kartais dvasiskai paluzti ,bet nededi jokiu pastangu atsitiest,dedi ant visko ir gyveni "kaip bus taip gerai"ir per daug nesiparini del rydienos ,nes visada turi rezerve viena iseiti...

nju apie taij as nelb zinau,bet galiu tik tiek pasakyti si tema yra labaij ydomi ir naudinga... dar butu geraij kad rasytu cja tie kas tikraij galetu pasakyti ka nors vertingo...o tie kurie nezino teij geriau nerasykit....