Vyrai ir jų mamytės

Kaip manote, ar normalu, jei seniai suaugęs vyras niekaip negali atitrūkti nuo savo tėvų, ypač mamos?
Ar tai pagarbos savo artimiesiems ženklas, todėl tai yra sveikintina - jei vyrasmyli savo mama, mylės ir žmoną. O gal tai nesubrendimo ir baimės atsiplėšti nuo savo gimdytojos ženklas?

Beje, klausimas gali būti pakreiptas ir priešingai - moterys ir jų tėvai.

Merginos!Neprasidekite su tokiais vyrais, o jeigu prasidedate, tai turite uosvienei sulysti giliau nei vyrui.

Gal pagrįstum savo nuomonę?

Keista, bet sutinku su struciu

na jei vyras labai prisirises prie mamos tai nera gerai

Su vienu tokiu truputį padraugavau, tai, jaučiu, buvo mano blogiausias romanas

O kur ribos? Išsakykite savo nuomonę. Visi žino ir tyčiojasi iš vadinamųjų mamynukų, bet paaiškinkite, kas, jūsų nuomone, rodo apie vyro buvimą tokiu, kur tos ribos ir kada jos jau yra peržengiamos?

Su tokiu vienu teko pagyventi niekada negalvojau , kad taip gailėsiuos
Iš pradžių atrodė viskas labai gražu ir nuostabu... vėliau, kai pradėjom gyventi po kelių mėnesių pradėjo lysti tokie dalykai, kaip tarimasis nebe su manimi, o tik su mama.Ir paskui pareiškia-o mama sakė taip daryt.
jei turi laisvo laiko-leidžia pas mamytę lovoje, o ji jį klosto šilčiausiom kaldrytėm ir klausia-gal tau to, o gal tau ano....
kai daviau pastabą kad jis nemažas vaikas, kad taip apie jį šokinėti, net aš apie dukrą taip nelaksčiau,tai buvo pareikšta, kad aš jo nemyliu.
O paskui dar gražiau.... Jis ateina ir pareiškia, kad aš turiu kitą, nes jo nemyliu, taip, kaip myli mamytė.tai ir pasiunčiau po velnių pas tą jo mamytę....:
Atsirado man čia nesubrenda neišlindęs dar iš geros vietos mamytės.Tikriausiai dar su bambagyslę gyvena

Aciu, sermuksne uz issamu pavyzdi, labai gerai suprantu, ka turi omeny. Del to ir issiskyrete?

Tikrai taip

Bet iš karto atpažinti , tokio tiesiog neįmanoma.tai tik po kurio laiko pasirodo, kai -kai jis tave pradeda lyginti su savo mama

Rimta tema geriausia buti moteris turincias sunu vesti i miska ar koki kontslageri.

Pasakysiu labai paprastai: jeigu visi mylėtų ir gerbtų savo (ir savo artimo žmogaus) tėvus - būtų tiesiog puiku. Nekiltų net klausimo apie toleranciją.

Netolerantiškas žmogus - didesnė rakštis žinomoje vietoje negu tas, kuris dėmesio skiria ne tik išrinktajai (-jam), bet ir tiems, kas paaukojo nemažą dalį savo gyvenimo, sveikatos ir kt. dalykų.

viskam turi buti ribos!jei jau vyras is zmonos reikalauja kad padaza ceelinkmas paruostu sokia pat grietine kaip ir jo mama, tai cia jau per daug.

Apie virtuvės reikalus nebuvo nežodžio (temos pristatyme)... Galima daug ką prigalvoti Be to, jei jau liečiama maisto tema, tai vyrai geresni šios srities specai. Tačiau sutinku, kad nuo kraštutinumų gali pykinti. Pavyzdžiui, kai tavęs 101 kartą per dieną paklausia "brangusis, ar tu mane myli?"

aš suprantu toleranciją.Ir už ją esu pati.Pagarba tėvams, bet jei vedei turi būti pagarba ir savo šeimai, o ne mamytės tik sijonui

as krastutinuma ir norejau pabrezti.beto, jei moteris pastviai taves klausia ar tu ja myli tai dar nerodo jos, sakykim taip, priklausomybes nuo tevu.nors isvartyt butu galima.

o kai vyras 101 kartą klausia "ar tu mane brangute"

sermuksne,

O ar turi pavyzdį? Aš tikrai tokio neturiu, ir ko gero neturėsiu Bet sutinku, kad zanūda gali būti tiek žmonela, tiek vyrelis. Čia tolerancija turi labai didelę svarbą, nes kitaip santykiai ilgai netruks... ;]

o butina zodis zodin?