Vadinamieji sutapimai

Labas,
čia ir vėl aš - niekada klausimų nepritrūkstantis Arlecchino.

Norėtau pakalbėti apie tai, kas dažnai "nurašoma" kaip sutapimas, atsitiktinumas. Nesigilinkime kol kas, ar už tų reiškinių slypi kažkokia Dievo ranka, Fortūnos planas ar pan. Tiesiog pasidalinkime įdomesniais sutapimais - juk tokių būta, tiesa? Tai netgi gali tapti savotišku žurnalu: ateikite retkarčiais ir parašykite, kas jums sutapo, kas nustebino. Būtau dėkingas ir už nuorodas į kokius blogus, gvildenančius pan. temas.

Temą reikėtų pavadinti "smegenų ieškotojų šiknoje kampelis"

supratau, kad nesupratau

Neieskokima subinej slieku, kaip karta pasake vienas gerbiamas zmogus Asmeniskai as atsitiktinumais netikiu, taciau manau kad jais PAtiketi yra be galo miela, jausminga ir romantiska. Tai kaip Kaledu Senelis suaugusiesiems. Todel savo mylimiems zmonems mielai ruosiu staigmenas, verciancias patiketi atsitiktinumu ir jo stebuklinga atmosfera

Mano gyvenime tiek visokiu sutapimu, kad jau pries ka nors darydama zinau, kas bus toliau. Grynai turiu tokia nuojauta, kad man jau beveik nebera jokiu paslapciu. Galeciau vardint ir vardint tuos sutapimus, bet trumpai nusakysiu tik pora:
klausiausi "Lasas po laso" ir ten paminejo Miko Džagerio pavarde. Kazkaip istrigo man tokia negirdeta pavarde, ir gan idomi. Pakraipiau galva ir nuejau knygos skaityt. Skaitau skaitau ir ka joje randu? Ogi Mikas Džageris - garsus roko muzikantas! Vadinas, ne be reikalo atkreipiau demesi i si varda.
Nesenai buvau laidotuvese. Sarvojimo sale buvo labai labai vesi Su mama abi viena i kita atsisukom ir vienu metu abi paklausem: "Ar tau nesalta?"

būna, kad su drauge tylim ir pradedam vieną dainą tuo pačiu metu dainuot arba užvedi temą apie tai, apie ką pašnekovas galvojo kaip tik kalbėt. būna, kad pagalvoji apie žmogų ir iš jo sms gauni. būna pagalvoji, kad norėtum to ir to, ir kas nors nuperka arba atsineša. būna, kad nusprendi nesirengti to drabužio, nes tokį patį turi draugė - ir susitikus ji būna su tuo pačiu drabužiu yra buvę, kad pamačiau filme aktorių ir pagalvojau, kad jis fotografas - o jis ir atliko fotografo vaidmenį (nors aš to nežinojau)
čia ne sutapimai, o kosmosas, ekstrasensorinės galios ir paranormalūs reiškiniai

Is tavo puses-tai pakankamai grubu,kaip moderatorius turi mazai tolerancijos kitu zmoniu mintims,daugelyje temu pastebejau tavo nevykusi sarkazma

Penktadieni mire mano teta,tai iviko 23h15min,sestadienio ryte, prabudusi is miego ,pazvelgiau i laikrodi-jis buvo sustojes ir rode 23h 20min.Sakyciau sutapimas,jei jis butu senas ir sugedes,taciau laikrodis naujas ir po kurio laiko vel pradejo savaime veikti.Todel manau,kad teta pati man pranese apie savo mirti,nes siuo metu esu toli nuo Lietuvos.O sutapimu galeciau pavadint kita ivyki-ta pati sestadieni senelis,kuri priziuriu,padovanojo man nauja laikrodi,nors apie tai kas nutiko,dar nieko nezinojo

Žmogaus smegenys taip jau sutvertos, kad įvykius surišti ir visur ieškoti sutapimų. Tiesiog pasąmonė fiksuoja kiekvieną smulkią detalę ir jungia į vieną ištisą grandinę. Nors kita vertus manau, kad visas pasaulis yra kaip vienas didelis laikrodžio mechanizmas, kurio mažytėmis dalimis esame, todėl nenuostabu, kad mūsų gyvenime pilna sutapimų ir kurioziškų situacijų. Kažkokiu būdu mūsų visų gyvenimai rišasi tarpusavyje

Daug buvo sutapimų, pvz., prieš porą savaičių, per tą pačią dieną buvo buvo trys įvykiai (skirtingu laiku ir skirtingose vietose), kurie atrodo visiškai skirtingi. Per juos kai ką supratau. Ne kartą yra buvę taip, kad iš kito žmogaus gaudavau atsakymus klausimus apie kuriuos nė puse žodžio niekam užsiminus nebuvau arba tų klausimų nekeldavau, nors reikėdavo. Taip pat ne kartą buvo taip, kad du sykius per dieną ar savaitę išgirdau tuos pačius žodžius būdama visiškai skirtingose vietose ir situacijose. Antras kartas buvo kaip patvirtinimas, jog tie žodžiai skirti man. Iš tikro daug reiktų pasakoti. Beje pažįstu ne vieną žmogų, kuriam tokių sutapimų dažnai būna.

Mano močiutė naktį prabudo tuo pat metu kai mirė jos tėtis. Ji pasakojo kas ir kaip buvo. Tą akimirką ji sužinojo, kad jos tėtis mirė, nors gyveno visai kitame mieste. O vėliau atvažiavęs brolis suprato, kad nereikia ir sakyti kas įvyko.

Paslaptele,
papasakok ir kitus sutapimus. Juk idomu isgirsti visa tai.

Iš tiesų nelengva kalbėti apie "sutapimus" vienos temos rėmuose, nes čia, kaip pastebėjome, didelį vaidmenį vaidina intuicija, prekognicija, telepatija ir kt. dalykai.

Kažkada Mažvydo bibliotekoje skaičiau Norbekovo "Kvailio patirtis, kaip atsikratyti akinių" (tebesikratau jų, he he, nesugebėjau visko privesti iki pergalingos pabaigos). Taigi. Vykstu vieną dieną į biblioteką ir kažkaip vis kirba mintis: važiuok toliau, į centrinį knygyną... Na, galvoju, galima ir nuvažiuot (ypač kai lietuviškai skaityti Norbekovą mane slėgė - ne lygis, žynoce). Atvarau į knygyną ir... nusiperku ieškotąjį Norbekovo knygos originalą rusų k. Needless to say, į biblioteką vykti jau nebuvo reikalo :] Čia jau daugiau intuicija, bet tiesiog norėjau pasidalinti istorija.

Taip pat noriu pastebėti, kad vis labiau žaviuosi dailiąja lytimi. Man susidaro įspūdis, jog moterys yra atviresnės diskusijai, joms daug kas įdomu ir jos neskuba iškart tėkšti savo nuomonės. Nežinau, gal klystu, bet vargu, nes šį dalyką pastebiu jau kelintą kartą.

Besidominčioms/-tiems šia tema yra nemažai knygų. Vienu ryškiausių darbų būtų Karlo Gustavo Jungo sinchroniškumo tyrinėjimai, taip pat nepaprastai svarbi jo paties vertinta senovės kinų "Permainų knyga" (jeigu pradėčiau vardinti, kiek kartų ji man padėjo ir kokių čia būta "sutapimų"... Bet to nedarysiu, nes... tiesiog negaliu :]).

Kai žuvo artimas žmogus, bežiūrint tv.,(su būsimu vyru) užgeso ekranas tik garsas buvo, mano sesei kitam mieste,(žiūrint teliką taip pat su būsimu vyru ) taip pat užgeso telikas, tą visą vakarą nerodė, tik kitą dieną pradėjo rodyt...išsiaiškinom šį sutapimą tik po laidotuvių...Ir iš ryto (dar nežinojom apie nelaimę) sukalbėjau kelis poterius, ko niekada nedarydavau, net prie pirmos komunijos nebuvau, mano sesė kitam mieste padarė tą patį...ir po to sulaukėm skambučio apie nelaimę...
P.S. Mano sesė kartais pasirodo šiam forume, jei užeis į šią temą, gal patvirtins

Na... bet čia temoje kažkaip daug mirčių, reikia šviesos daugiau, grožio. Papasakokit, gal tie būsimieji vyrai jus atrado kaip nors ypatingai, mistiškai, ar gal jūs juos...

Na, papasakosiu ir aš vieną atsitikimą, kurio iki šiol negalim paaiškint.
Tai įvyko prieš kokius 7 metus, bet kadangi tuo metu buvau pati didžiausia grafomanė, viską detaliai aprašiau dienoraštyje ir dabar galiu pasidžiaugti savo stropumu.
Su tėvais vakare žiūrėjom televizorių. Buvo lapkritis, devynios vakaro, lauke tamsu, vėjuota. Skambutis į duris. Tėtis nuėjo pažiūrėti. Nieko. Už kokių 10 minučių - vėl skambutis. Laiptinė tuščia, jokių nubėgančių žingsnių (ar bent jau mes negirdėjom), kaip kad vaikų, kai kvaliodami skambinėja ir pabėga. "Nu kas čia tokiom bezabrazijom užsiima", nusistebėjom, ir sėdom toliau žiūrėti televizoriaus. Mamai staiga užėjo noras paskambint močiutei, tai viskas gerai. Paskui seseriai, ta viena pasilikus nuosavam name, vyras jos prasigėrė ir jinai jį iš namų išvarė. Sesuo neatsiliepia. Skambina vėl, jokio atsakymo. Kažkaip pasidarė neramu, tie skambučiai į duris nemaloniai nuteikė, paskui dar sesuo neatsiliepia, susuko mama tetos kaimynei, paprašė išlyst pro langą pažiūrėt, ar yra kas namie pas ją, ar šviesos dega. Po kelių minučių skambina kaimynė, visa persigandus, sako, durys pas Zitą namo durys praviros, šviesa viduj dega, o šuo voljere skalija jau kokią valandą.
Aišku, mano tėvai pašoko, tuoj iškvietė policiją, paskui ir patys nulėkė - teta kraujo klane, sudaužyta galva, šalia atsijungęs guli jos buvęs. Laimei, viskas baigėsi gerai, teta pasveiko, jos vyrui teko pasedėt.
Nežinau, prie ko čia tie skambučiai į duris ir ar tai apskritai kaip koks ženklas, bet sukėlė kažkokį nerimo jausmą, kad net kilo noras paskambinti artiemiesiems, įsitikint, ar viskas gerai.
Beje, su tais skambučiais ne mums vieniems buvo, kai draugės pusbrolis mirė, irgi buvo panašių skabinėjimų. Keista...

Galiu gražų: sapnavau, kad dėdės draugė laukiasi berniuko. Ryte močiutė paskambino:
-Tik niekam nesakyk, bet L. laukiasi...
-Berniuko?
-Taip :D

Vienitelis toks ryškus įvykis.. O šiaip tai tik intuicija vidurius suka, bet aš jos dažnai neklausau, ir paskui spjaudausi...

Va dar prisiminiau, kad labai daznai budavo, jog sugalvoju skambint zmogui, jau pasiimu telefona ir net nespejus prisiliesti prie reikiamo mygtuko jis pats man paskambina. Daug kam taip buna, bet siaip ar taip visgi sutapimas.

Man taip niekada nera buve :)

Na, reiketu gerai pagalvoti ka papasakot, nes yra labai asmenisku dalyku.
Pavyzciui, viena karta gincijausi pati su savim tokiu klausimu: ,, Eit i baznycia ar ne?" Gincas baigesi tuo, kad nepaklausiau proto ir nuejau. Del savo pasirinkimo nepasigailejau, - gavau man labai svarbia pamoka, po keliu dienu suzinojau kas yra rekolekcijos. Jose taip pat labai daug gavau.... Ten buvo kalbama apie tikra meile artimui ir penkias jos kalbas (penkis budus kaip ja galima parodyti artimui). O kas buvo diena pries ta savaitgali ir po jo net nezinau ar sakyti. Bet tai buvo patvirtinimas, kad man ten reikejo buti ir , man tai yra pamoka po kurios turiu parodyti ka ismokau.
O kam uz tokia pamoka turiu dekoti? Dievui, nes Jis isklause mano prasyma ir pradejo mokyti myleti artima ir Ji Pati taip, kaip Jis troksta.
Tik nesijuokit, tie kas negalit patiketi, o verciau patys pabandykit issiaiskinti kaip yrais tiesu.