Uodega

Uodega

Uodeg|a (3 a )
1. atsikišusi stuburo dalis;
užpakalinė bet kurio gyvūno dalis: vilko, katės, arklio u. uodegą užriesti, vizginti. mosuoti uodega. pempės, gaidžio u. ir sekioja kaip u.
2. prk. kieno nors galas, atsikišusi dalis: tinklo u. adatos u.(įveriamasis galas). kometos u. raidės ~ėlė (nosinė). jam penkiasdešimt metų su uodega( šnek. su viršum). ant savo ~os atsisėsti(pradėti savarankiškai gyventi). į uodegą įkirpti(prilupti). uodegą įkišti (įmerkti)(įkliūti). uodegą kelti(rengtis išvykti). uodegą kraipyti (mėtyti, sukti, sukinti)(stengtis išsisukti iš keblios padėties). uodegą prikirpti(nubausti). vilktis ~oje( knyg. būti atsilikusiam)