Tylėti ar skirtis?

PoraXirY. Vienas ju susiranda drauga[e] is salies .Kitas atsitiktinai suzino. Kaip jam elgtis: skirtis ar tyliai susitaikyt su siuo faktu? Gal galit patart ka nors kito, is savo patirties

Na as manu kad geriausia visu pirma yra pasikalbeti, nes tylejimas niekuo nepades, tik dar labiau skaudins.... Tiesiog pasikalbejus suprasi ka reikia daryt....

Tegu gyvena taip , tik kitas taip pat tegu susiranda ką iš pašalies ir lai pasistengia , kad apie tai sužinotų asmuo , su kuriuo gyvena . Tada anksčiau ar vėliau įvyks "didysis sprogimas" ir viskas pasidarys aišku , kaip toliau gyventi - kartu ar atskirai .

tik tylet. tylet tylet tylet. Taip taip, tik tylet. Geras atsakymas?

Atsiprasau,susinervinau... AlfaQ tu pati atsakyma zinai. Jei tylesi,suesi save ir savo gyvenima,bet jei tik reksi ir nieko nesiimsi,tai rezultatas vistiek suestas gyvenimas. Cia 2 iseitys-protingas 2 suaugusiu zmoniu pokalbis apie galimas pasekmes ir sprendimus arba sugriauti tiltai cia ir dabar nebekankinant ir nebezeminant saves. Tikiuos tau uzteks jegu bet kokiam zingsniui...

dekoju visiems kas raset.

AlfaQ mes niekuo tau nepadesim,tik tu pati sau padet gali ir tai pareikaaus milzinisku jegu,kantrybes ir skausmo...bet kuriuo atveju. Blogiausia tai,kad neistikimybe niekad nepasimirsta....liks sita deme visam gyvenimui,net jei sia problema dabar uzglaistytumet. Teks su viskuo susigyvent. Buk stipri del saves ir rupinkis dabar tik savimi, nes jokiu tavo auku jokie kiti zmones neivertins...

Aciu sirdingai

kalbet ir tik kalbet. bet beda ta kad ne visi ta sugeba. ispatirties zinau. nelengva issiskirti, jei pragyventa daug metu. bet jei esat kartu nesenai , tai gal geriau skirtis. maziau skausmo bus paskui.

nesutinku, kad jei esat kartu - geriau skirtis. tikrai ne visuomet, pas mus panasi situacija buvo kai dar buvom nesusituoke, draugavom gal kokiu puse metu, o sekanciu puse metu as buvau pradejusi vaikscioti i kaire.... svarbiausia viska issiaiskinti - issiaiskinti ne tik kodel ejo, o ar nori tai keisti, t.y. daugiau neiti ir buti kartu...
as iki siol esu labai dekinga savo vyrui, kad tuo metu jis manes nepaliko, padejo man daug ka suprasti,galima sakyt pakeite mane is pagrindu, ir dabar mes jau virs sesiu metu kartu, turim nuostabia seima ir du kleckucius
sekmes tau Alfa!

Tokioj situacijoj kiekvienas elgiasi individualiai ir kazkokio vieno bendro patarimo neimanoma rast.

Zaros paskaičius tik linksėti galva norisi Aš asmeniškai kai pagalvoju apie tokią tikimybę, visada priduriu, jog norėčiau turėti sąlygas parodyti duris. Bet jau mano toks būdas. Kad ir susitaikius negalėčiau ramiai gyventi negriaužiama minties, kad užtrukęs darbe jis iš tikro vėl pas kitą... Ir tikriausiai ilgainiui pradėčiau galvoti: jei jis sau leido į kairę - kuo aš blogesnė... Žodžiu, AlfaQ, tu protingesnė ir taip nedarysi, nes taip žmonės sugriauna savo ramybę:] Bet tik tau nutarti ar sugebėsi atleisti ir nebesižvalgyti atgal, ar lengviau atsipūsi išsivadavus... betkokiu atveju netylėk, jog kažką žinai. Galbūt jis ateity tik naudosis tavo nuolankumu ir tik didės eržkėtis, apsivijęs tavo širdelė. Moteriškos stiprybės!

Nenoreciau buti atsarginiu variantu.Tik pati turi nuspresti ar tau tai tinka.Siaip taitokius dalykus atsimenama ilgai ir griauze kaip kirminas,santykiai nebebus kaip buve.

tokiu atveju X arba Y praranda pasitikejima, viska ka kartu turejo.. jeigu jam (jai) priimtini apgavystemis paremti santykiai, t.y. vien del sekso ar vaiku.. lai gyvena, jeigu ne - klausima reikia iskelti i seimos galvu posedi. Spresti kas seimos lauks toliau, kokie teisiniai ir kitokie isipareigojimai lieka, o kas nesdinas po velniu is zmoniu gyvenimu.

sidabrini-pritariu 100% gyventi tik dėl vaikų ar sekso šeimoje.... nesąmonė arba kalbėtis ar eit lauk, įsipareigojimai laimės neatneša, o vaikai užauga. Tylėjimas arba slapčia kažko darymas- tai nieko gero neduoda šeimoje

aha, ypac geri tie teveliukai, kurie prigimdo vaikuciu, o paskui sako, kad jie mums gyvenimus suede.

o tai geriau, matyt tėvus miegančius atskirose lovose ir paslapčiom susitikinėjančius su meiluže(IU) gal ir kada pasako ką nors tokio... juk visi pavargstam ir būnam silpni pykčio minutėj.... o tau dar viskas prieky... tad kokia tu būsi nieks nežino

klysti-tai normalu,parodykit nors viena seima kuri nepadare TOKIU klaidu.bet jeigu tai jau yprotis,tada bek. seima-sudetingas gyvenimo isbandymas,susitinka du zmones,kuriems reikai ismokti vienas kita papildyti viskuo,kad butu seima.nekalbeti-tai reiske nenorejimas matyti galbut ir savo padarytu klaidu,nenorejimas seima stvirtinti-o begti nuo iskilusiu problemu.prarasti viska gali labai greitai,bet susigrazinti labai sunku.GERBIU tas seimas,kurios sulauke senatves vaiksto susikabine uz rankuciu,ir ziuri vienas kitam i akis su tokiu rupesciu!!!!,siluma.tai gerai pagalvok ar viskas taip baisu ir neymanoma pakeisti,nes sukurus kita seima iskils tos pacios problemos-ka tada darysi,ir vel begsi?sekmes

tai yra pacios auskciausios formos egoizmas, kaltinti dviem sutuoktiniams vienas kita, nuteikineti pries kita vaikus ir tuo paciu vaikus metyti it siuksles ir kartoti, kad jie sugadino gyvenima. nu atsiprasau, bet tokiu dalyku as nieku gyvu nepateisinu. o jei dar pasako: tu palauk, turesi vaiku, suprasi, ka tai reiskia, -tai afigiet. pries kurdamas seima turi susivokti, ar turi stabilia psichika, kitaip ja sugadinsi kitiems.

o skirtis galima, tik ne dauzant asocius ir stiklines. tie, kas graziai skiriasi, ir gyventi graziai moka. visi kiti moka tik Shuda.

mano patirtis sako,kad seima isyra tada,kai sugriuna pagrindas ant kurio ji buvo pastatyta. O kadangi visi mes esame labai skirtingi,tai ir pagrindu ne vienodus dalykus renkames. Pvz. man seimos pagrindas yra meile, istikimybe, absoliutus pasitikejimas ir tikejimas vienas kitu, pagarba, bendra vertybiu sistema,bendras tikslas. Kiti neima pagrindu pvz. istikimybes-jiems tai nera labai svarbu...arba neakcentuoja pagarbos ir bendro tikslo,bet i prieki iskelia bendrus vaikus, turta, kasdienybe ir stabiluma. Todel vienos seimos po kazkokios krizes dar gali gyventi kartu,nes nera isardyti pagrindiniai kertiniai akmenys,o kitai seimai tokia pat krize baigiasi skyrybomis, nes pamatai jau paplauti,nebera ka remontuot,viskas griuna.
Na ir dar vienas variantas-kai pamatu nebera, kai lieka tik kartelis, baime ir netikrumas,bet zmones ir toliau gyvena kartu is iprocio,is baimes kazka keisti,neryzto ar teisog materialinio patogumo. Bet tada aisku,kad laime matysi kaip savo ausis...