Teoretikai ir Praktikai

Cia pat forume aiskiai pastebima: esama teoretinio ir praktinio tipo zmoniu. Snekasi du: - Tai nusizengia logikai, - sako vienas. - Mano kaimynui taip buvo, - sako kitas.

Ar pastebite savo aplinkoje, kad vieni yra linke i dedukcija is to, ka jau zino teoriskai, o kiti - gyvena indukciniais metodais: "pamaciau, patyriau, uzfiksavau kaip teisinga"? Kuriam tipui gyventi lengviau, kuriam idomiau: tam, kuris jau turi isankstine nuomone is skaityto, zinomo; ar tam, kuris i viska ateina "svarus", atviras ir jautrus naujai patirciai?

Nemanau,kad buna arba taip arba taip. Vistiek zmogus yra misinys tu dvieju savybiu,kartais paima virsu viena kartais kita. Laikau save teoretiku,bet dabar pagalvojau ir supratau,kad daug ka ir praktiskai patikrinu....taip kad bent jau man klausimas neatsakomas.
O kuriam gyventi lengviau? Ats: o kam dabar lengva?

Gėjams. Jie bent galą su galu suduria.

Manau teorija ir praktika - du viename.

Euforija-ziauru ir negirdeta.
Bet nenukrypkime nuo temos,kaip cia megstama.

Ar teorija be praktikos beverte? Ar kompetetingu laikomas zmogus, kuris turi platu reikalo ismanyma, bet menka patyrima savo kailiu?

:D :D :D

rrrrreal funny :)

JK-ziurint apie ka snekam. Jei apie gyvenima,tai taip. Toks zmogus tikrai atrodys nelabai patikimas info saltinis. Cia kaip moterys megsta kalbeti apie gimdymo skausmus,kaip pasiseke vyrams,bet pacios vaiku neturi. Yra teorija,bet nera praktikos.
O kas liecia kazkoki tiksluma,pastovius dalykus...tai kodel gi ne. Nesigincysi gi su kazkuo,kad 50x20 yra ne 1000...reikia butinai rankom suskaiciuoti kas tai bebutu. Yra teorija,bet praktikos cia ir nereikia.
Taip kad vienoj srity laimi vienas,kitam kitas.

+ :D



Pats esu praktikos žmogus, bet nesakau, kad teorija yra bevertė be jos. Kai kuriais atvejais - taip, bevertė, bet ne visais, manau. Tiesiog yra dalykų, kuriuos sunku (arba neįmanoma) įrodyt ir nėra vieningai sutarta dėl tų dalykų, todėl kas belieka - tikėt teorija.

Kuriam tipui lengviau gyvent? Manau teoretikams. Teorija yra, jos praktiškai įrodinėt nereikia, tiesiog pasakyta, kad taip turi būt ir viskas. O praktikai turi realiai kažką nagrinėt, čiupinėt, todėl mano nuomone jiems įdomiau.

Anuomet turejau isivaizdavima, kad spekuliuoti teorija turi galimybe tik intektualus zmones, kuriems pavaldzios logines sasajos - is to isauga zinojimas, kas taisyklinga. Praktinio tipo zmones labiau zemiski: nelinke i svarstymus, o bet kokius reiskinius matuoja tik savo paciu ar kitu patirtimi (neigalus abstrahuoti?).
Tai ir domiuosi: ar, pvz., del to paties gimdymo - ar vyras negali buti empatiskas, suprasti moters patirti, jei pats to nepatyre? Ar moka uzjausti tas, kuriam paciam neskauda?

Su laiku pastebiu, kad kuo daugiau/giliau patiri, tuo maziau vietos lieka svarstymams, svaiciojimams ir isvedziojimams - is esmes, vis banalesnes, zemiskesnes mintys sukasi galvoj :) Gal zmonems verta kalbetis tik apie supancius, zemiskus dalykus, tik tame nauda?

Tai kad nėra tokių dalykų atskirai kaip teorija ir praktika. Yra tik žinios ir naivi/nepagrįsta nuomonė. Nėra skirtumo kaip tas žinias įgijai, dažniausiai vis tiek žmogus turi patirtį, kuri yra abiejų (teorijao ir praktikos) rinkinys.

Gali klysti tiek teoretikas tiek praktikas. Na pvz. yra trifazio laidai 400V ir du žmogai - teoretikas ir praktikas, tiek vienas tiek kitas sako kad paėmus užlaidų jų nenukrės. Teoretikas remiasi savo klaidingai suvokta teorija kad 3 fazių suma =0 ir gauna per nagus srovės. Praktikas neturi patirties su aukšta įtampa ir taip pat galvoja kad nieko tokio juos pačiupinėti. Po eksperimento, jei lieka gyvi, savo žinias papildo.

Amm, taip, nes tikriausiai, kai nebėra ką patirti, tuomet ir lieka tik žemiškos mintys, atsiradusios dėl patyrimų. Nauda? Hmm, o gal nereikia ieškot naudos? :) Kur tada bus svajonės ir kiti nežemiški dalykai, dėl kurių įdomiau gyvent... :) Nors, aišku, yra žmonių, nemėgstančių svajot, būtent dėl to, jog nevisad svajonės realiai išsipildo..

O kaip partneris, kuris zmogus atrodo patrauklesnis: mokslinio tipo ar gausios patirties?

Tai.. Galetum sakyti: kuo maziau lieka patirti, tuo labiau gali gilintis i transcendencija ar visokio plauko egzistencializmus :)
Kaip drauge karta sake: kai esi zalias, filosofuoji, kai prinoksti - gyveni savo filosofija, o ne kalbiesi apie ja :)

Dauguma merginų tipiškos teoretikės, daug šneka ir žada, bet praktiškai nieko nedaro, vat jum teoretikai ir praktikai.

Tai gal tu jų nedatrauki iki tos praktikos? :D

Manau taip, kai daug esi patyręs, mažiau vietos lieka fantazijai O jei apie rimtus filosofavimus... Ką tada galvot apie tuos senuosius visiems žinomus filosofus...? Jie buvo žali? Hm... :)

Manyc, tai isskirtines prabangos personos, turejusios laisve buti stebetojais, o ne gyventojais :)