Superžmona supermama superdarbuotoja

Nuo pat vaikystės man norisi būti tobulai visose gyvenimo srityse, tačiau kuo toliau tuo labiau jaučiuosi pavargusi ir nepatenkinta savimi. Nors ir sulaukiu pagyrimų, žmonės pavydi man gražios šeimos, darbe viršininkas yra patenkintas darbu, bet pati matau, kad galėjau viską padaryti dar geriau. Niekaip negaliu atsikratyti vidinio kritiko, kuris neleidžia džiaugtis savo dabartiniu gyvenimu. Suvokiu, kad esu labai griežta sau ir kitiems, bet niekaip nepavyksta nuleisti žemyn savo kartelės. Viduje jaučiu suirzimą dėl aplinkinių žmonių netobulumo, bet stengiuosi susilaikyti ir neparodyti to jiems.
Galbūt kas nors jaučiatės panašiai? Ar pavyko įveikti tą siekį būti tobulai?

vaje, erzina kitu zmoniu netobulumas. linkiu kad gyvenimas tau greiciau sparnus apkarpytu

Turbūt ir sau to linki? Jei jau susierzinai dėl mano "netobulumo".

Jei žmogus yra reiklus sau, automatiškai jis tampa reiklus ir kitiems. Būk reikli kolegoms, kai kuriems pažystamiems, sau. Bet tai, kas liečia šeimą... Kai grįžti namo, stenkis tai palikti už durų. Reikia išmokti mylėti artimuosius tokius, kokie jie yra. Su trūkumais ir visais netobulumais. Tokią pat jie myli tave.

Šeimą aš tikrai myliu ir nebambu jiems, bet erzinuosi, kai vaikai viską suverčia aukštyn kojom ir rėkauja ar vyras nepasiskubina ir tenka paskui vėluoti, o aš taip nemėgstu vėluoti. Kartais atrodo, kad jie specialiai taip daro.

Bet juk iki šiol taip visada buvo, tiesa? Reiškia Tu tiesiog pervargai nuo visos naštos, buities, darbo.

tada tau reikia gyventi vienai su savo tobulumais..juk vaikai tam ir yra kad suverstu tuos kambarius,o vyras -na ka vyrai tokie pat kaip ir mes su savo pliusais ir minusais..

Puikiai suprantu tavo problema... pati esu tokia ir net apie tai tiesa sakant niekad nesusimastydavau, kol man tokiu pastabu nepradejo sakyti aplinkiniai zmones... tai vaikinas pasake, kad nera gyvenime sutikes tokios savo tikslo siekinacios merginos... kitas vel... kad esu labai reikli sau ir kitiems... pradejau galvoti, kad draugai galbut priima mane tokia, kokia esu, bet va naujoms pazintims isibegejus, galima daug suzinoti apie save ir pvz. tai, kad net asmenini gyvenima del to kurti yra sunku Tada pradejau "dirbti" su savim, jei taip galima pasakyti... tiesiog pvz. meginau elgtis taip, kaip man visada atrode nepriimtina, ziureti paprasciau i tam tikrus dalykus... Viskas priklauso nuo situacijos, kartais tikrai supranti, kad pasaulis nesugriuvo, o kartais vis tik jauti diskomforta viduj... juk tai ne as

Atsipalaiduok truputuką, ką tu savo tobulumu pasieksi? Geriau gyvenk laimingą gyvenimą, nei kritikuok visus.
Niekas negimė tobulu, tuo labiau tokiu nemirė.

nesusierzinau, tik i akis krito tai kad kiti tau atrodo netobuli. o pati turbut esi miss tobulybe? nepagalvoji kad priekaistaudama kitiems juos erzini dar labiau nei jie tave, ir atrodai jiems dar "netobulesne"

Perfekcionistams laaabai sunku gyventi ant šio svieto... labai. Tiesiog paprastai tą kartelę iškeltą labai puikiai nuleidžia gyvenimas. Neprisiprašyk geriau - aš prisiprašiau tokiu panašiu elgesiu. Prisimink pasaką "auksinė žuvelė" kur senelė prie suskilusios geldos liko rymot... Taip taip - ji tinka šitoj situacijoj. Ir nebereikia nieko...

man atrodo visiskai nesupratai temos autores... ji nesako, kad yra tobula, tiesiog yra naturalus poreikis siekti geriausiu dalyku, rezultatu ir pan. Atvirksciai, labai stipri vidine kritika, ir ne kiek nepasitenkinimas gal pacia savimi, bet aplinkiniu elgesiu, neveiksnumu ir pan. Bent jau man taip yra

siaubas tokia zmona,pabegs vyras neapsikentes viena diena

Ne, aš sau neatrodau tobula. Aš noriu ir siekiu būti tobula. Ir labai pykstu ant savęs, jei nepavyksta. Ir rašiau, kad kitiems nepriekaištauju. Tiesiog susierzinu. Ir tada dar labiau pykstu ant savęs, kad susierzinau.

Ir tu dabar mane erzini, kad nesugebi perskaityti to, ką parašiau.

Vienai gyventi yra vėlu.

Iš pradžių buvo paprasčiau, kol tik su vyru gyvenome. Bet atsiradus vaikams sudėtingiau viską aprėpti, nes dabar esu ne tik žmona, darbuotoja, bet ir mama. Neužtenka viskam laiko, o taip norisi visur ir viską suspėti.

o kame tavo tobulumas? nepreikaistingai sutvarkyti rubai ir punktualumas? kol kas dar cia nematom tai kas is tikruju galbut tobula.gal tu tik perdaug isiknisus y smulkmenas ir tu smulkmenu tobulinima kad net nepastebi esminiu dalyku?

Kartais kaip kokia ligonė narkomanė jaučiuosi. Grįžtu namo po darbo pavargusi, bet negaliu eiti ilsėtis, kol nesutvarkiau namie betvarkės. Arba negaliu eiti miegoti, jei virtuvėje indai neplauti...

Ne tik. Noriu, kad namuose būtų jauku, kad turėčiau visada laiko ir noro išklausyti vaikų pasakojimus, paskaityti jiems pasakas, pažaisti, kad darbe visi klientai būtų patenkinti. Tačiau man atrodo, kad pritrūksta to laiko šeimai, namams, o darbe ne visada pavyksta išspręsti konfliktus su klientais taikiai. Tikrai nemalonu, kai jie lieka nepatenkinti.

taip, erzina viskas iš eilės, žinau... bet pradėk kontroliuoti save sąmoningai - tiesiog prisiversk nueit miegoti neišplovus indų ar pan. Pagalvok, ar taip susidėliojai savo gyvenimo prioritetus? O kas būtų, jei viskas apsiverstų? tiesiog pagalvok, kads, kokie žmonės tau gyvenime svarbiausi ir pradėk labiau atsižvelgt į juos. Gal kartais leist sau būti silpnai ir pavargusiai nėra taip blogai?