Saulė

Saulė

Saul|ė (1)
1. dangaus kūnas, aplink kurį skrieja žemė ir kitos planetos: patekėjo, nusileido s. ~ės šiluma. ~ės užtemimas. ~utė įspindo. ~elė skaisčiai švietė. su ~e baigėme darbus. žmogus ne ~ės amžių gyvena (flk.) .
2. to dangaus kūno spinduliai, šviesa, atokaita: ~ėje nudegęs. ~ėje kepti, šildytis, sėdėti, gulėti. jį s. gerai ima (dega). ^ ~ės ašarėlė (saulašarė).~ės rezginys ( anat. žmogaus nervų telkinys pilvo ertmėje prie aortos).~ės smūgis ( med. liguista būsena, perkaitus galvą saulėje).~ės vonios (šildymasis saulėje).~ės vainikas ( astr. saulės atmosferos išorinis labai retas sluoksnis). ~ės brolis (tinginys).~ės lankčiu lenktis (atsilenkti) (iš tolo vengti, šalintis).s. žeme ridinėja (ritinėjasi)(labai gražus, saulėtas oras)