Rikiuot|ė (2) 1. sustatyta, surikiuota žmonių, ppr. kareivių, taip pat kovos mašinų eilė: stovi kareiviai ~ėje. žygio, kautynių r. tankinė, skleistinė r. ~ės sparnas. suiro visa r. 2.
išsirikiavimas: mokosi ~ės|prk.: išeiti iš ~ės(nustoti veikti,
sugesti)