Reikia Jūsų patarimo

Taigi, turiu problemą, nesenai išsiskyriau su mergina. Kaltė galima sakyti buvo abipusė(na, gal šiek tiek didesnė iš mano pusės), abu tą supratom ir nusprendėm taip. Tačiau! Sutikus ją gatvėj ar taip kur nors, man viduje dedasi kažkas neapsakomo. Suprantat, mano viena dalelytė nenori prisirišti ir galima pasakyti, kad aš gal net ir bijau to prisirišimo, tačiau kita - likusi didžioji dalis be galo nori susigrąžinti buvusią. Čia viena problemos dalis. Dabar kita. Tai va, bėda ta, kad seniau mes irgi buvom susipykę tačiau dėl mano kaltės, ir buvo labai sunku atgauti pasitikėjimą, ir vėl būti kartu.
Ką aš turėčiau padaryti ar pasakyti, kad ji manim patikėtų, arba kad ji man atvirai tiesiai šviesiai pasakytų ar ji nori bandyti dar kartą ar ne, nes dabar į mano klausimus atsako tik "nežinau".

Tikiuosi supratot mano bėdą, ir įstengsit man pagelbėt. Būčiau be galo dėkingas!

ar tikrai verta bandyti vėl kažką? neseniai išsiskyrei, reikia laiko, kad viskas aprimtų, kad suvoktum faktą, jog viskas baigta..sakai, bijai prisirišti? per vėlu, sveikinu, tu jau prisirišai, todėl taip sunku tiesiog gyvent toliau..jos "nežinau" rodo dvejonę..ji yra tarp taip ir ne..tad nebūtų sunku įtikint, kad supratai savo klaidas ir jų nekartotum, bet ar tikrai taip ir būtų? siūlyčiau gerai apsvarstyti viską, nes, mano nuomone, tau tereikia išlaukti, kol praeis ši būsena..

Pritarčiau, kad reikėtų išlaukti... Mano manymu, dabar tas prisirišimas ir trukdo objektyviai įvertinti situaciją abiems. O ir šiaip, pagalvojus norėčiau pasakyti, kad iš santykių, kurie daug kartų klijuojami iš naujo, nieko per daug gero nesigauna... Aišku, ne visiems, bet bent tokia mano asmeninė patirtis. Du metus "klijavom". Ir galiausiai vistiek išsiskyrėm. Tai pagalvok, ar čia tikrai ta Meilė tavyje tokia, kad nori vėl mėginti, ar tiesiog prisirišimas, kuris neleidžia bliaviai mąstyti...

priraset gabalais dideliais

Ir vėl meilė- seilė

patarciau islaukti. asmenine patirtis ir ne vienkartine ta rodo, deja. bandymai taisyti santykius ir juos klijuoti is pradziu lyg ir duoda palengvejima, bet paskui vel visos problemos gryzta, tik jau daug greiciau ir stipriau. atmintis juk nedingsta. reikia buti geru psichologu, kad iseitum is to rato.

klausi kaip itikinti,ka pasakyti padaryti ,kad patiketu..,tau tas svarbiausia? jei du kartus esi kaltas..ar nemanai ,kad su tuo zmogumi tu ir vel elgsiesi taip pat...ar isanalizavai savo klaidas,ir pasijutai ,kad ju nedarysi? toks klusimas tavo galveleje pirmoje vietoje turetu buti...pabandyk paziureti i save jos akimis...ar tu noretum is tavo drauges tokiu poelgiu? ar toleruotum? ar vel patiketum? vadovaukimes principu - nedarome,(nesielgiame) kitiems to - ko nenoretume ,kad mums taip darytu,elgtusi kiti.....zinoma sutinku ir su kitomis dalyviu mintimis...

na su tuo jos pasakymu nzn, tai reiskia, kad vilties tu vis dar turi. as asmeniskai, kai noriu sakau nzn, nesinori taip lengvai pasiduoti, pakankint reikia, tegul pamato ko as esu verta. pati siuo metu tai myliu, tai nemyliu- nesuprasi. jau tam vaikinui jauciu taip ikyrejau, bet neatsikabina, reiskias ir man kazka jaucia ))

man rodos tavo beda ta,kad pats nzn ko nori... kai turi ja nebrangini,kai prarandi... negali paleisti... jei visada darysi ka visada darydavai,tai visada gausi ka visada gaudavai... susigrazinsi ir vel prarasi... turi pats pasikeisti...

As siulau padaryti eksperimenta ir prisiristi... cia butu veiksmas is serijos "geriau padaryti ir gailetis, negu visai nedaryti"... zymiai geriau yra kelis kartus sudauzyti savo sirdi, negu suzinoti, kad jos isvis neturi... buk nuosirdus su savo mergina: tu juk bijai, kad sitie santykiai neistvers "amzinybes"... bet amzinu dalyku nebuna- yra tik metai, dienos, valandos, minutes, kurias galima praleisti kartu ir tuo dziaugtis...

jeigu jau buvo meile , tai niekur nedings )) gali laukt laukt laukt , bet vistiek kazkada ishlis

Tai taip išeina, kad pats nebežinai ką daryt, ir manai kad ateis koks nors šūstras forumo lankytojas ir išspręs tavo bėdą? Klausyk širdies balso, klausyk smegenų balso (dar geriau jei šie organai tarpusavyje susišneka), ir sprendimas paaiškės. Nu ir silpnas jaunimas šiais laikais, bėdos meilėj - iškart į forumus Bože.....

Tau dabar sunku pamirsti,nes jus daug kas sieja,liko daug prisiminimu. Jei pasistengtum kazkuo rimtu uzsiimti,kad savo mintis nukreiptum kur kitur, po kiek laiko tikrai pamatytum ar tau jos reikia ar ne,nes dazniausiai buna gaila to laiko, kai buvot kartu. Aisku, taip buna ne visada

Tas jausmas buna ir prisirisimas ir meile bet jei tai meile tu tikrai butum jau bandes susitaikyti. Aš patarciau bandyti susitaikyti, išvis neturetumetes skirtis nebent del geros priežasties, nebent jums ta draugyste netokia svarbi. Jei susitaikysit stenkis daryti viska, kad neišsiskirtumėte taip daryk jei esi isitikines, kad nori su ja likti. Jei nenori su ja susitaikyti tiesiog nejausti to jausmo nekreipk i ja demesio maziau bendrauk taip po biski to prisirisimo nebeliks, bent jau mano tokia nuomone.

Pades tik laikas

Kaip liūdna.

Supratom, supratom... :D Išsiskyrei ir abejoju ar verta kažką bandyt iš naujo. Patariu negadint sau gyvenimo tais ,,viduje dedasi kažkas neapsakomo'' ,,ar bandyt dar kartą'' Aišku gali bandyt, bet tas vyniojimas į vatą ir senų santykių atnaujinimas, mano manymu beprasmis. Pabaiga yra pabaiga...