reik patarimo ka daryt del merginos.

Tai gal užkalbink. O jei slabo, tai ir toliau sėkmingai nieko nedaryk

neatsibodo tu paciu temu kurt?

Emm... O kokio rezultato tu nori? Susidraugaut su ja, "susiporuot", pamiršt, į lovą įsitempt?..
Kad galima būtų kažkuo padėt, manau, turėtų būt suformuluotas aiškus klausimas.

Jo.jo..prieik su tulpanu rankoj ir sakyk - ėj , žiurkike, fainai atrodai, gal numeriuką duotum, nueitume į mc bulvyčių pagraužt.
Mokyt jaunimą ir mokyt. Žmonių jau per kompiuterius bijot

geras planas, man patiko

Palik tu ją ramibėje. Jai nesugebi net jos užkalbint, tai kas bus, kai išsiskirsit ,o tai tikėtina duodu 99 procentud

Kaip erzina, kai vaikinai taip „stradalina" - spoksoti tai spokso, o prieiti - kinkos dreba... Prieik prie jos ir užkalbink ir viskas.

Kai kurie septyniolikmeciai elgiasi kaip dvylikameciai

Tokiu atveju aš tikrai negaliu (arba tiksliau - neturiu teisės) niekuo padėt/patart. Galbūt atsiras kitų žmonių, kurie galės pasidalinti savo įžvalgom.

Tačiau, naudodamasis proga, pasidalinsiu savo nuomone apie šią situaciją. Tavo valia, gilintis į ją ar ignoruot:
Netikiu variantu, kai nuo nepažįstamų pereinama iškarto prie poros, praleidžiant draugystės stadiją. Suprantu, patiko kažkas, ir norisi jį turėti prie savęs, užklijuoti etiketę, kad "jis/ji priklauso man" ir pan. Tačiau ilgainiui pradeda lįsti ylos iš maišo, supranti, kad tas žmogus nėra tau ir tobulo žmogaus, kuriuo jį įsivaizdavai prieš "susiporuojant", įvaizdis sugriūna. Na ir tada prasideda gailestis, nusivylimas, alkoholis, gyvenimo prasmės ieškojimas, bedarbystė, tapimas benamiu, daugiau alkoholio, narkotikai, nesaugus seksas, "basanoškių" su kojinėm nešiojimas, sužlugdytas gyvenimas, dalyvavimas "Radži vėl ieško žmonos", nakvynės stotyje ant suoliuko...
Jei aš būčiau tavo vietoje, tai rinkčiausi vieną iš dviejų variantų:
A) Bandyčiau tiesiog susidraugauti, be jokių slaptų minčių ar planų apie "poravimasi". Grynai kartkartėm persimesti keliais žodžiais, neįpareigojančiai pasišnekučiuoti. Leisti laiką lyg tai būtų tavo draugas, o ne lėlė, kuri turi priklausyti tik tau.
B) Nedaryčiau nieko. Ir vertinčiau tiesiog ją kaip idealą. Čia šiek tiek mazochistinis variantas, bet kartais idealizuotas prisiminimas yra geriau nei nuvilianti realybė...

na tai mąstyk ką daryt negi nieko nesugalvoji? šiaip Azr labai geras komentaras, ypač apie pasekmes.

Geri čia komentarai

O šiaip valgykloj atsisėsk šalia ir paklausk, ar skanus šnicelis, bandelė ar kompotas ką mėgsti valgyt, gal susitinkam "tą pačią vietą, tą pačią laiką" ir suvalgom draugiškai bandeeeeeeeelę per pusę o šiaip tai nėra vienintelio būdo.

tik vienas iš vienos pusės , o kitas iš kitos

Paprasciausiai pasakyk jai labas tiesiog praeidamas, daryk tai kiekviena ryta, tokiu budu pralausi ledus ir kazkas savaime gausis

ne nuo amžiaus tai priklauso, tiesiog visi žmonės skirtingi

Jo kaip Mejus is aukščiausios pavaros "hello"

Jei neturi bendravimo įgūdžių, tai kuris variantas tau priimtinesnis, ar magiško eliksyro receptas, ar stebuklingos lazdelės gamybos instrukcija?

O rimčiau, tai jei pats sakai, kad nesugebi bendraut, tai kokia prasmė tau kažką patarinėt, vistiek nesugebėsi jais pasinaudot.

:D

sako, bijai vilko - neik į mišką, "Merginos arba uždeda jums karūną ant galvos, arba užveržia kilpą ant kaklo. " Emilis Zola