Psichologinis smurtas šeimoje

Prancūzijos politikai nusprendė įvesti atsakomybę už „psichologinį smurtą" šeimoje. Tokiu atveju jei vienas sutuoktinis užgaulios savo žmoną ar vyrą, jis atsidurs teisme ir bus apkaltintas psichologiniu smurtu. Tačiau kyla klausimas, kaip tokį įstatymą įmanoma įgyvendinti praktiškai?

Ką jūs galvojate apie tokį įstatymą? Ar jis būtų reikalingas Lietuvoje, kur netgi su fiziniu smurtu nėra susitvarkoma? Ar vis dėlto psichologinis smurtas tai pačio žmogaus problema ir jei jis tokį patiria, turėtų tiesiog skirtis su savo sutuoktiniu?

Turiu įtarimą, kad patys smurtautojai ne visada suvokia, jog jie naudoja psichologinį smurtą... Jiems tai atrodo normalūs santykiai ir tiek.

varliu ir sraigiu valgytojam visishkai stogai pavaziave

Geriau tu plauke patylėtum...

Plauko protas atitinka jo avatarą. Jau ne kartą į jo komentarus atkreipiau dėmesį. Arba jis tiesiog nori išsiskirt iš bandos. Gaila,kad išsiskirti dažniausiai bando pasivertę save į kvailius. Galima net pavyzdžių duoti: pvz. Minedas. ;]

kalbekit apie psichologiny smurta sheimoje o ne apie mano prota as tik savo nuomone apie prancuzus ishsakiau jei kas kam neaisku malonu kad mano komentarai atkreipia demesy,to ir siekiam paprasciausiai nepriprates buti toks kaip visa banda

Sunku įsivaizduot, kaip tokį įstatymą pritaikyti praktiškai. Nebent psichologinis smurtas labai stiprus ir įrodymai nenuginčijami. Šiaip nežinau įstatymo detalių, bet manau, kad tai puikus įrankis spekuliuoti, daryti sumaištį.
Kaip bebūtų, norėtųsi, kad žmonės suprastų vieni kitus ir be formalių apibrėžimų

Mintis graži kaip visada. Ir kadangi Prancūzija- tai ne Lietuva, tikiu, kad jiems gali pavykti.

O mums?
Čia prisiminiau įstatymą apie smurtą prieš vaikus. Pirmiausia reiktų apibrėžti, kas tai yra, už ką ir kaip turi būt baudžiama. Antra, kai tai įrodyti (gal su diktofonu?)? O ką toliau daryti, irgi sunku pasakyt. Santuokų šalininkai siūlytų šeimos (???) problemą spręsti pas specialistus, aukos tvirtintų, kad jeigu buvo pirmas kartas, bus ir kiti. Tik ar tie kiti kartai būna ne tada, kai po pirmo nieko nedaroma, o tik išklausoma partnerio sriūbavimų apie gailestį?
Galbūt skirtis po antro karto- kai įsitikini, kad žmogus nesikeičia. Bet... ar visos/visi galės po pirmojo karto atleisti, susitaikyti ir vėl kurti santykius? Čia kalbu apie tuos, kuriems negalioja "mušu=myliu".

Na nzn bet man, kad ir jau nebeesu nei darzelyje, nei mokykloje, kur atrodytu yra dazniausiai smurtaujama, si tema tebera aktuali. Is tikro ne kievienas gal pastebi ta smurta savo kazdieniniame gyvenime ir prie jo taip yra priprate, kad neatskiria.
JustasJ, bet jei nebutu istatymu, bedoje atsidurusiems nebutu uz ko uzsikabinti, kuo pasiremti. Kol nera istatymo, tai visi sako "ai kas cia tokio". Na tai ir nuo visuomenes priklauso, ar ja teks vien istatymais gasdinti.
O siaip manau pribresti pirma turi visos bedos, tik paskui jomis placiai susidomima ir kuriami istatymai. Aisku LT tai dabar gal sukeltu juoka.

Taip. Labai geras pavyzdys - įstatymas dėl abortų. Pirmas argumentas, kodėl moteris nesijaučia kalta tai daranti, yra tai, jog teisiškai tai iki 12sav leidžiama. Nors čia grynai jau žmogiškumo klausimas. Perkopęs per 12sav. ribą vaikas staiga netampa iš "nieko" "kažkuo".

perlenkiama lazda ir dar didesnis bardakas gaunasi kuriant tokius ar panasius ystatymus.Anglijoj teeneidzeriai lipa visiems ant galvu,nieks nesutramdo ju vandalizmo,nes pabandyk kuri nors pirshtu paliesti tai tiek problemu susilauksi,o jie puikiai zino kad yra nebaudziami ir daro ka tik nori,nereikia nei anglijos..buvo istorija kai lietuvoj motina savo dukra paaugle kurvinantis pagavo ir kaily ataude,tai ta mergaite vaiku teisiu gynejams pasiskunde,dabar mama turi vaiksciot y policija ne yrase y yskaita kazkokia...tai dabar isheina kad prancuzijoj ne tik kad y kaily duot negalima bet zmona net kurva ishvadint negali,busi apkaltintas smurtavimu o ji gales kurvintis sau i valias

Prancūzijoj net mentas pamatęs plėšiant automobilį tegali paprašyti vagies, kad gal jis būtų toks malonus, ir nevogtų mašinytės :D

O tau ar per mažai būtų, juk nenudilt...pasiulytum geriau citrina suvalgyti, kad labai laiminga neatrodytų.

Smurto sheimoje tema nepaprastai aktuali ir idomi, taciau nieko neverta jei pradzioje nebandysime apibrezti kas musu akimis ziurint yra "psichologinis smurtas". Svarbu gauti tiek vyru tik moteru gyvenanciu sheimoje tokio smurto apibrezima (galbut ir su pavyzdziais), tuomet butu jau laikas svarstyti ir pacia tema apie tokio istatymo reikalinguma ir galimas pasekmes.

bet tai kas iš to, kad tą psichologiškai smurtaujantį sutuoktinį paduosi į teismą? tai jei jau meilės nėr, santykiai tragiški, skiriesi ir kam ten tampytis po teismus, įrodinėjant, kad buvo psichologiškai smurtauta..o jei skirtis nesinori, tai ieškosi kitų būdų, kaip spręst problemas šeimoje..ir tai tikrai nebus kreipimasis į teismą

Visiškai teisingai, turėčiau pastebėti. Norint, kad įstatymas įgautų praktinę naudą - reikia apibrėžti psichologinį smurtą, jo kiekius ir nustatyti įvertinamos žalos kriterijus. Nes jei įvertinsim psichologinį smurtą poroje, kaip kaltinimo priežastį ir apibrėšime žalą. Tokiu atveju tada galima prasiplėsti iki tokių nesąmonių, kaip atsakomybė už patirtą emocinį stresą, kai antroji pusė palieka. Užteks nueiti pas kompetentingą psichologą ir gaut įrodymą, jog po to, kai antroji pusė paliko - buvo milžiniška depresija, griuvo darbas, t.t... ir beliks susiruošti dokumentus į teismą.

Ne, iš tikro įstatymo ketinimai geri, dėl to psichologinio smurto, tačiau manau, jog padarys dar daugiau problemų negu yra.

Del psichologinio smurto seimoje nereiktu perlenkti lazdos, kaip su vaiku teisem. Kai kur net iki absurdo prieinama, kad vaikai grasina savo tevams, jei vers juos daryti pamokas ar kazka panasaus, skusis i vaiku teisiu gynejus... durnynas. Teko girdeti istorija, kur keli draugu draugai dirbo Anglijoje - dare remonta prestiziniam koledze, tai buvo iskart ispeti jokiu kalbu su vaikais, net jei jie patys kazko klausines..., nes paskui gali lengvai apkaltinti priekabiavimu. Tas pats ir JAV, kai vyrai bijojo net i lifta vienu du ieiti su moterim, nes jei liudininku nera gali irgi seksualiniu priekabiavimu apkaltinti ir pan.
Tai ir su psichologiniu smurtu, jei bus perlenkta lazda, rezultatai gali buti panasus.

Vienas is psichologinio smurtu seimoje pavyzdziu tai manipuliavimas vaikais, cia labiau susije su skilimu seimoje, kai vienas ar kitas bando islaikyti santykius ne geruoju, o manipuliuodamas tuo, kad jei bus palikta/-as vaikai bus nustatyti priesiskai arba su jais matytis neleis ir pan.
Kitokie psichologinio smurto faktai gali buti: visiska finansine kontrole, pastovus pazeminimai, grasinimai tokie dalykai pavojingi, tik jei zinoma ar nutuokiama, kad po to seks fizinis smurtas, o jei ne, tada spresti ar kesti ,ar bandyti kazka keisti, ar iseiti.

Gerai kad tau atmatu salies atstovui nepavaziaves ...

Internete radau toki apibrezima:
Psichologinis smurtas šeimoje įgyja tokias formas, kaip pastovi kritika, šauksmai arba skriaudimas; jausmų ignoravimas; įsitikinimų išjuokimas; baudimas nekreipiant dėmesio į švelnius jausmus; draudimas eiti į darbą (norint apriboti bendravimą); manipuliavimas partneriu, melavimas; skriaudimas partnerio giminaičių ir draugų, norint juos išvyti; atsisakymas išeiti su partneriu į viešumą; trukdymas partneriui palaikyti santykius su giminaičiais ir draugais; draudimas naudotis telefonu; viešas partnerio žeminimas; persekiojimas darbe; grasinimai pagrobti vaikus; palikimas pavojingose vietose.

Kaikurie punktai labai nekonkretus, juos galima isvartyti kaip tik nori :) o siaip jei tokie dalykai egzistuoja seimos bendravime, kad isvis neaisku, kas ten per santykiai...

Šeima yra jau pati savaime laisvanoriška sąjunga,tai išvis kokia prasmė joje prievartiniu būdu bandyt reguliuot tarpusavio santykius? Nekalbu apie visokius ten turtinius ir t.t. Jeigu žmonių jų santykiai netenkina, jie kartu negyvena, o jeigu tenkina, tai jokio psichologinio smurto reiškia nėra jų požiūriu. Juokinga manyti, kad šeimoje, kur vyras žemins žmoną ar atvirkščiai, po teisėsaugos įsikišimo viskas stos į vietas. Ir kiek ,,baltinių teks išskalbt''. kad įrodyt, jog to vadinamo psichologinio smurto savo veiksmais neiššaukė nuskriaustasis. Cirkas ir tiek. Neįsivaizduoju tokio įstatymo prasmės-auklėti, bausti, ar dar kam jis tarnautų?

Fizini smurta irodyti gan lengva, melynes, ibrezimai, vidiniu organu pazeidimai, sulauzyti kaulai, issukti sanariai.... zmogus patyrentis nuolatini fizini ir psichologini smurta tampa baigstus. Daznai psichologinis smurtas priveda prie depresijos kurios pagrindinis pozimis pasikeites zmogaus charakteris, budas ir jai laiku nesureguojama tai baigesi saizudybe. Irodyti psichologini smurta sunku, nes nera tiesioginiu irodymu.
Manau, kad psichologinis smultas tai netik pacio asmens bet ir aplinkiniu problema, pats vienas zmogus su ta problema nesusitvarkys butina aplinkiniu pagalba, nes smurtautojai aukai iteigia, kad ji nusipelno tokio elgesio yra kalta del susidariusios padeties ir gelto ja galima zeminti todel toks istatymas reikalingas. Taciau yra panasus istatymas del orumo ir garbes izeidimo bet juo naudojasi tik seimo nariai, eilinis asmuo neturi tiek pinigu, laiko ir irodymu, kad galetu bylinetis su kiekvienu kas ji nepelnytai durnium isvadino.