Psichologai

Is esmes, dabar laikai, kai visi zmones savotiski "psichologai"... Liudesys tampa vadinamas "depresija", meile - neurotiniu sutrikimu, mylejimasis - neurologija ir visa kita paisoma per kazkokia keista prizme... kartais susimastau, kad zmogaus protas analizuodamas ir mastydamas apie save ir del saves eina i savidestrukcija...

Ar pastebit, jog tos "zinios" apie zmones tampa irankiu paslept savo norus ir siekius?

Ar man vienam atrodo, kad liudesys nera kazkokia "ligota" busena kurios reikia is visu jegu vengt ir slept, bet tai tesiog busena, kurios priezastis supratus galima greiciau atsigaut ir gyvent laimingai?

Kam dar atrodo, kad zmogus gimsta zinodamas viska ko jam reikia, ir jam tik kartais reikia tai prisimint, o ne uzblokuot viska sudetingom formulem ir klaidingais, pavirsutiniskais isvedziojimais, apie kitu tikslus ir norus saves atzvilgiu...

Gal yra kam dar atrodo, jog turetume but labiau egoistiski, ir egoistiskai siekt kito zmogaus sekmes ir laimes, atsirinkdami tokius pat egoistus? nes tai vienintelis budas surast savo sekme ir laime...? :/

Liudesys liudesiui nelygu... Aisku ne vienas zmogus negali buti nuolat geros nuotaikos. Visko buna... Tai normalu. Bet jei zmogus nuolat ir be aiskios priezasties liudnas nuolat gadina nuotaika ir kitiems tai jau reikia susimastyti...

ko tikedamasis ir siekdamas buni laimingas? pastebejau, jog zmones savo uzsitesusia nusodinancia nuotaika vadina "patirtim"... kokia ten patirtis, jei matai tik kaip pralaimet. Tai labiau neviltis

SmT,

Zinai pagaliau ismokau buti laimingas. Laime tai vidine ramybe ir vidinis dziaugsmas kuriuo daliniesi su kitais. Reikia moketi dziaugtis net smulkmenom, atsibundi ryte gyvas sveikas niekas neskauda atsikeli jau laime... Noredamas kazka gauti, turi kazka duoti... Pasidalink savo laime, nuosirdziai padekok padavejai, pasakyk pardavejai komplimenta (pvz., kaip ji gerai dirba), padek senutei kokiai... Ir pamatysi kad ir tie zmones taps nors trupuciuka laimingesni ir pats gausi ta laime atgal...O jei buti piktam nuolat surugusiam tai toks zmogus platina negatyva kaip koki gripa

konkreciai pastebi kas kitame gero ir pasakai iskarto... siaip, turbut sitas komentaras bus idomiausias ir labiausiai i ta puse i kuria noretusi jog butu is geros dalies visu kurie dar bus sitoi temoi

Realiai keista, kai pastebiu, kad vis daugiau zmoniu paprasta bendravima, domejimasi ir pokalbius pradeda vertint kaip kazkoki "psichoanalizes" proces, tarsi tai butu mokslas, tarsi tai kazkas baisaus ar pavojingo... kuo blogai dalintis tuo kas tau svarbiausia? kodel kazka slept?

Ne tau vienam. Pagal PSO tai yra vienas iš psichinės sveikatos požymių - ne liūdesio vengimas, slėpimas ar laikymas blogu jausmu, o mokėjimas jį išgyventi.

SmT,

taip, reikia daugiau atvirumo nuosirdumo...kazkodel nelaikome blogu tonu buti surugusiam kazka piktai atsakyti pasaliniam ar net savam zmogui...bet drovimes pasakyti komplimenta siaip koki gera zodi kitam zmogui ji trupuciuka nudziuginti.
o siaip didzioji dalis problemu ir kyla nuo nutylejimu nesusikalbejimu kai vienas mano kad kitas turi suprasti jo miglotas uzuominas kitas aisku nieko nesupranta ir atsiranda itampa.

hm. ar tai reiskia, kad zmogus is piktesnes aplinkos, labiau vertina ta reciau pasitaikanti geruma? ar ir kad jo patirtis gali privest prie didesnes, gal net gazdinancios toleranciojos, kad ir taipaciai agresijai?

is vieos puses - reik aiskiau issireikst, is kitos - labiau stengtis suprast.. tos tiesos tokios paprastos, bet taip sunku rast konkretu ju pavizdi

iseik i lauka tomai oras geras ir nereiks visokiu keistu klausimu sau kelt.

Liūdesys yra neigiama emocija,bet visur turi būti balansas,todėl emocijose taip pat.Beto polinkį į optimizmą ar pesimizmą lemia ir įgimtas temperamentas.Liūdesio nereikėtų slėpti ar gėdytis,reikia jį priimt,o jeigu dažnas - ieškoti jo šaknų ir jas pašalinti.O šalina kiekvienas individualiai.
Tiesa,vienas rašytojas buvo pasakęs,jog tik nelaimingas žmogus žino kas yra tikroji laimė.Derėtų ir dėl to susimąstyti,nes dauguma žmonių stengiasi per prievartą skiepyti sau laimę ir vengti susidūrimo su liūdesiu.O vėliau ir nebesupranta kur yra ta tikrasis džiaugsmas.

Liūdesys dabar daugumos svečias,tad jo nereikia bijoti,kaip jis nesisvečiuos jeigu gyvenam tokioj šaly kur minimumas žemiau skurdo ribos,o juk vargdienis ir saules nemato šviečent,o dar jaunimas musu mieli vaikučiai-bedarbiai,ką jau kalbėti,bet reikia pali0dėjus vėl kelti galvele aukštyn ir džiaugtis kad čia nešaudo ir kita ir vėl pasidarys smagiau.

nusisneki. nuvaziuok i Indija ir atsigerk rudo vandens is ciaupo greta raupais sergancio zmogaus, nuvaziuok i amerika ir paziurek i dvasiskai degradavusius padarus kalbancius taip pat kaip tu, tik "daug geresnem salygom" gyvenancius...

esam ten ir su tais kuo patys esam ir save matom... is esmes visur taspats, tokia pati egzistencija tik gal kaipkur daugiau kaloriju ir ryskesniu spalvu dazus zmones sugeba sau sugeneruot :/ kunas panasus, galimybes panasios, tvarka daugmaz tokia pati...

nebemokame dziaugtis gyvenimu,gaudyti nuostabias akimirkas.Visi skundziames gyvenimu.Tai pakalbekit su senais zmonem,kurie gyveno istremti i Altajaus kalnus ar Kazahstano stepes,ir gal but suprasit ka reiskia gyvent .senoji karta mokejo dziaugtis gyvenimu,gal but del to kad mirties per daug mate...

Liudesys yra normali busena, juk nesilinksminsi kai tau nesiseka ar mires mylimas kaciukas, taciau jai ta busena per ilgai uzsitese iki 2 savaiciu tada liudesys perauga i depresija, jai nepasikeicia aplinkybes tada viskas baigesi savizudybe.

Zmogus - ne robotas.
Kunas ir protas negali amzinai dirbt visu pajegumu, jam reik poilsio ir pertraukos, miego galu gale..
Taip ir su ta laime bei sekme Cia buna ir pakilimu ir nuopoliu. + tai subjektyvios frazes ir kiekvienas jas suprantame skirtingai. As galiu pasakyt, kad niekada nebusiu laimingas Kad ir kaip man tuo konkreciu momentu buna GERA, taciau ateina laikas, kai prisitaikau prie GEROS savo situacijos ir ji jau nebe tokia gera atrodo kokia buvo is pradziu. Gal cia ir atsiskleidzia zmogaus prigimtinis egoizmas ir savanaudiskumas, kiek beduotum vis mazai, kaip i kiaura kibirta piltum Galima ir teigiamu pusiu tame izvelgt, stimulas tobulet, siekt naujoviu ......

nesamone:) ne kiekvienas zmogus kuris liudi ilgiau nei dvi savaites nusizudo. zudosi silpni zmones - jiems atrodo kad mirti lengviau (tada viskas baigiasi, tada nereikia nieko daryti, kazka keisti, kazka dirbti...)nei kovoti su aplinkybem

Nuolat skaudinamas zmogus ar atvirksciai zmogus kuris nuolat skaudina kitus atbunka tampa nebejautrus kitu zmoniu skausmui ziaurus...dazniausiai atsitinka butent taip.

Blin, net susimasciau... Hmmm... daugumai atrodau draugiska, atvira, bet... traukiu dazniau chamus, egoistus, visada papuolu i kebliausia situacija, viskas kaip ne pas zmones... Tai ka as chame, egoiste, ne zmogus????

Na nezinau... kazkada as taip irgi galvojau, bet... dauguma ta atviruma, nuosirduma supranta kazkaip keistai: vieni, kaip ,,kibinima", ,,i siknute lendima", antri - kaip veidmainiavima ir pan. o kaip kurie, net pasinaudoja to zmogaus atvirumu ir nuosirdumu...Tada atviram ir nuosirdziam zmogui belika uzsidaryti savuje ir sukurti savaji pasauli i kuri labai sunkoka kitiems prisibelsti ;)
P.S. Ai... matyt vel nusisnekejau, atleiskite :)

nezinau, mane supa man patinkantys zmones... tiesa, nerandu tiek laisvo laiko ir galimybiu ji su jais praleist taip kaip noreciau, bet jie visada kazkur netoli... jei ir atsitrenkiu kartais i koki "chama" tai jis man nei idomus, nei svarbus nei labai reikalingas zmogus :/