Pradėjau rašyti knyga.

Taigi man 13m. ir as sugalvojau rasyti knyga. jau parasiau 45psl. ir dar tikrai neipusėjau. Minciu turiu daug ir dar daugiau noro ją rasyti. Taigi man reikėtu jusu nuomones apie ja. Keli draugai ja jau skaite sake kad butinai reiketu isleist

Taigi trumpai apie knyga. Tai romanas apie penkiolikmete Heide. Jos kaiminystėje atsikelia beprotiško grožio vaikinas Kajus. Heide juo susizavejusi ir laiko ji labai geru draugu, bet Kajui ji reiskia daug daugiau...
Taigi ikelsiu istrauka ir labai noreciau suzinoti jusu nuomone

O nebijai, kad kritika gali tau numušti entuziazmą?

tikrai kritika galio tai padaryti bet yra zmoniu,kurie isgirde kritika stengiasi dar labiau,kad butu geriausi ir tikrai pasiekia geru rezultatu sveikintinas mergaites noras rasyti vis ne kokiame chat'e sedi ir visokias blevyzgas rasineja ar apsimetineja kazkuo kitu

Pagaliau jis stryktelėjo pro atvira langą ir tyliai, ant pirštų galiukų nusileido ant grindų. Perbraukė savo šelmiškus plaukus lyg norėdamas juos sutvarkyti. Bet žinoma jam nepavyko ir dalis jų užkrito ant jo akių kraštelių. Nusišypsojo parodydamas visus savo baltus dantis ir priėjo prie manęs.
Stovėjau nejudėdama. Niekaip nesusigaudžiau kaip jam šovė į galvą tokia beprotiška mintis-užlipti pas mane per langą. Juk po valandos turėjome susitikti jo namuose. Tikriausiai laukia nesulaukia mūsų ,,susitikimo".
-Tau gal su galva negerai?-pyktelėjau
-Kas,-apsimesdamas, kad nesuprato ką turiu galvoje atkirto jis.
-Lipti pas mane pro langą. Juk pas tave tuoj pat turėjau ateiti. Tu gal susižeisti sumanei?-išpyškinau be atokvėpio.
Jis uždėjo ranką man ant peties ir pažvelgė į akis.
-Nusiramink.
-Kaip galiu nusiraminti? Jei šokdamas būtum nuslydęs nuo lango. Kas tada? Ką būčiau pasakiusi tavo tėvams?
-Ššš...viskas gerai. Aš juk patyres šokinėtojas pro langą,-patikino jis.
Nudelbiau akis žemys. Jis buvo teisus.
-O tau matau labai rūpi mano saugumas,-šyptelėjo jis.
-Na,taip. Aišku. Man rūpi...visų saugumas,-visiškai suglumau. Nenorėjau, kad jis žinotų ką jaučiu jam. Dar ne.
-Bet tu apie mane galvojai.
Pavarčiau akis ir atsargiai,lėtai linktelėjau. Bandžiau išvengti jo žavingo ir gundančio žvilgsnio. Bet nepavyko. Pasimečiau tobulose akyse. Tose tamsiai žaliose, prasmingose akyse. Kurioms tikriausiai niekas negalėtų atsispirti. Žinojau tik tiek, kad aš tam jėgų neturiu. Kaip pažiūriu į jas atsiplėšti nebegaliu. Nors pasąmonė rėkte rėktų ,,nusuk žvilgsnį", jo padaryti nepajėgčiau. Nebent jis pirmas leistų man atsipūsti ir baigti žavėtis jo nuostabiomis akimis.
Pastebėjau, kad jam patiko mane šitaip kankinti. Bet susivokęs, kad man jau gana nuleido žvilgsnį ir laisvąja ranka užkišo palaidą plaukų sruogą už mano ausies.Pasijutau nejaukiai

Na bravo už tai , kad rašai. Lavini lietuvių kalbos žinias, bei save kažkur realizuoji Tik iš kart už akių užbėgant reiktų žinot, kad galbūt nesužavės kitų tas "romanas", nes ir siužetas toks lėkštokas, banalokas Na bet kaip trylikametei pagirtina vistiek.

eik į www.rasyk.lt

Bus daugiau naudos jei ten savo rašliavas talpinsi

sr bisky klaidų padariau nes lb. skubėjau
Maloni-na manau kad kritika mano kūrybos nesužlugdys, nes man labai svarbi kitų nuomonė

Mintis dėstai sklandžiai. O apie siužetą sudėtinga ką nors pasakyti iš trumpos atkarpos.

Kaip visada nesusilaikai nuo komentaro

O ištrauka tokia šeip sau, bet knygą išleist reik iš pradžių rast kas ją teiksis spausdint.

Aš nepirkčiau. Vaikų meilės peripetijos manęs nedomina. Bet tu vistiek rašyk, juk turėtų būti bent keli kam tai įdomu, tai jiems ir padovanosi kai sukursi, o kas ten žino gal bestselerį parašysi. Pagirtina, kad 13 metų emiesi tokio darbo, tikiuosi tau pavyks.

Piktaskeksas. Aš galiu, turiu spaustuvėlę. Ir kaip tik dažnai spausdinam mažus tiražus. Tai čia ne problema, užsimanys 50 vnt. draugus apdalint ir padarysiu.

Būna kažkokie konkursai jaunimui, tad yra nedidelės galimybės ir nemokamai knygą išspausdinti. Bet apie tai dar anksti kalbėti, kol ji neparašyta.

Bet jei brandina mintį apie tiražus knygynams tai tada reik rimtą leidėją susirast.

Bet jei pažiūrėsim kokiu būdu dabar yra "kepamos" knygos ir kokia jų kultūrinė vertė, tai šansų mergaitei yra

Dabar? Dabar vargiai ar kepamos. Senos nebent išparduodamos. Kol atsigaus leidyba, tai mergaitė spės dar kelias knygeles parašyti :)

Galima, aišku, ir dabar nešt leidėjui - kurtu su -niolika tūkstančių :)

Apie knygynus svajoti anksti. 13 metų nei vardo, nei užnugario rašytojų draugijose, nei pažinčių... Lieka arba turtingas tėvelis arba 20 metų arti, kad įgytum tą vardą.

O kaip TV sako, be tūkstančių į knygynus vistiek vargiai ar pavyks

13 metų - ne rekordas. Šansų yra ir be 20-ies metų darbo :)

Kadais, paauglystės laikais, taip pt mėginau rašyti , bet po kurio laiko supratau, kad tai ne man. O šiaip sveikinu. Siužetas kaip kažkas čia sakė lėkštas, bet mintis šauni. Aprašyta puikiai. Pagirtina.

TV: 300 vnt. Na aš nuorodos tau neparodysiu, bet išleidau knygelę 4,5 metų vaikui. Tik tiražas buvo 5vnt, tai ISBN ir UDK neišiminėjom. Bet rekordą perspjauti lengvai galima Tik dėlto leidėjai savo pinigais knygos spaudos ir platinimo nefinansuos. Bet sutinku šansų yra.