Populiarioji psichologija

Nusipirkite bet kurį moteriškai auditorijai skirtą žurnalą, garantuoju - rasite ten bent vieną straipsnį, skirtą "sielos", santykių ar dar kokiom problemom spręsti. Knygynuose taip pat jau seniai randame skyrius, pažymėtus "populiariosios psichologijos ženklu". Paprastai ten vilioja skambios antraštės: "Kaip tapti laimingu?", "Kaip pasitikėti savimi?" ir panašiai. Pastaruoju metu vis dažniau tenka išgirsti apie įvairiaus plauko seminarus, paskaitas panašiomis temomis. Nejučiomis imi galvoti, gal išties pakanka nusipirkti spalvingą knygelę už kelais dešimtis litų ir tavo problemos dings? Bet ar nebūna ištiesų taip, kad perskaitai tokį straipsnį ar knygelę ir staiga suvoki, jog tavo gyvenimas apgailėtinas? Jog esi nieko vertas? Nelaimingas? Tavo santykiai krizėje?
Kaip apskirtai vertinate šį "žanrą", reiškinį - populiarioji psichologija? Ko daugiau, - naudos ar žalos?

Jei žmogus skaito populiariąją psichologiją, tai nėra blogai, nes jis ieško atsakymų į savo klausimus. Bet atsirinkti, kas yra tikra, o kas ne , sunku...Gyvenimo eigoje atsirenkame...o jei kas neaišku ar nesiseka...juk tam yra tikri psichologai..nors tai yra labai nepopuliaru pas mus.

Placebas geriausiu atveju. Beskonis guminukas realiuoju atveju.

Iš psichologijos/sociologijos vertinu tik tą literatūrą, kuri nagrinėja objektyvius žmogiškosios mąstysenos ypatumus, paremtus nuosekliais tyrimais, kaip antai charakterio, ryšių su su aplinka formavimasis, intravertiškumas/ekstravertiškumas, asmenybės virsmai sulig amžiumi (development psychology) ir pan.

Bet tokią labiau rasi specializuotuose knygynuose ir tai dažniausiai užjūrio kalba.

Gal iš dalies ir naudinga perskaityti/išgirsti apie tai, bet yra skirtumas, kai gauni teorines žinias, ir kai tai taikai praktikoje. Viskas tuo ir pasakyta. Jei praktikai bus skiriama daugiau dėmesio, tai ir knygučių jokių nereiks.

Aš tokiose knygose dar įžvelgčiau vieną didelį minusą, kad dauguma jų buvo parašytos Amerikos rinkai bei atspindi tik amerikietišką mąstyseną, kuri tačiau kaip diena ir naktis skiriasi nuo: a) europietiškos apskritai; b) postkomunistinės mūsiškės konkrečiai. Kas sėkmė bei skatintinas elgesys yra už Atlanto ar apskritai išsivysčiusio kapitalizmo terpėje, visiškai nepritaikoma šiose vietinėse laukinio kapitalizmo sąlygose.

Ne tas adresatas, t'sakant

Tokios knygiūkštės tik laiko gaišimas.

Nauja tai, kas sena... šnipštas popiuliarioji psichologija...

kiekvienas esame atsakingi už save.. dėl visko liekame patys kalti. tai tiek ..

Perskaicius viena ar kita knygiukste, kaip pats(-i) sakai, tikrai neispresi problemu, bet gali pradeti i tas problemas zvelgti siek tiek kitaip. O tai, manau, visada yra geras dalykas. Nemanau, kad reikia aklai tiketi tuo, kas ten parasyta, bet nuo to, kad perskaitysi kazkieno nuomone zmoniu santykiu ar laimes tema, tikrai tau nepakenks. Tiesiog zinosi dar viena nuomone, vadinasi turesi daugiau variantu rinktis, spesdama kas yra kas butent TAU.
As net Paulo Coelho "Alchemika" ar "Penktaji kalna", ar visas kitas jo knygas priskirciau tokiam saviterapijos knygu arsenalui. Kas gerai grozineje literaturoje - ji pateikia klausimus, o ne atsakymus, kaip yra daugumoje populiariosios psichologijos knyguciu. Taciau ta pati populiarioji psichologija, kaip visa, kas yra pop, gali buti kokybiska ir nekokybiska. Tad uztaikius ant tikrai kokybiskos knygos, manau, verta pabaigti skaityti ir galbut kazka pritaikyti sau. Pagrindinis dalykas - vertiniti visa info kiritiskai ir neieskoti tokioje literaturoje panacejos.

Priklauso nuo žmogaus. Ne visi naiviai tikės tuo kas rašoma ir ilgai atsimins tam tikrus patarimus, ne visi supras kitur užslėptą esmę ir pan. Bet jei jau domina tokia literatūra, tai iš tos populiariosios ką esu vartęs įdomesnio, tai tik "Plataus mąstymo jėga", man regis taip vadinasi, šita dar dar, o tos apie vienuolį, kuris pardavė ferarri, tai nežinau... Ne kiekvienam padės.

Jei jau yra straipsnis perkamame žurnale - dažniausiai permetu akim. O knygas verčiau perku kitokias.
Manęs nedomina populiarioji psichologija, tačiau nebūtinai tai yra toooks blogis. Pažįstu žmogų, kuris jos padedamas kuria savo pasaulėžiūrą. Nežinau, ar knygelės 'kaip tapti laimingam' ir panašios jam padeda.
Esu linkusi pati ieškot atsakymu, kaip kurti savo gyvenimą besiremdama praktika, na ar rimtesne psichologija.

Nesuprantu, kodėl žmonės neperka stipresnių knygų... o šiaip susidaro įspūdis, kad greit žmogus be spalvotos knygutės net nusiš... negalės. Iš esmės, knygos įtaigios, nes rašo, tai, kas pažįstama ir žinoma - tai suteikia sotumo jausmo ir pasitikėjimo savimi. Gal sudeda tam tikrus taškus ant i (nejaugi tik tokios betaškės i?). Bet juk daug didesnio pasitikėjimo suteikia bridimas ten, kur nepažįstama. Ok, ten negasijusi galiūnas, gal pasijusi nieku ir šiaip velniškai prastai, bet... tai visai kita lyga.

Populiarioji psichologija-tai kaip tevu pamokslavimas-daugelis nemato reikalo suklusti.Nors vertetu ir vienu ,ir kitu atveju...

Kai <palaima> ka nors pakomentuoja, as lieku be zado ir iliuzija pasakyti ka nors protingesnio ir labiau koncentruoto

However, Joyce, kodel didziuma poziurio i sekmingo gyvenimo formule nesusidaro skaitydami isliekamosios vertes turincia literatura? Naturalu, "suvirskinta, isbandyta, patvirtinta, pritaikyta" - raktiniai zodziai zmogui, kuris iesko atsakymu jam rupimais klausimais. O cia dar suzaidzia tiesus ir aiskus, nereikalaujantis mastymo, isvedziojimu formatas.

Antra, zmogus, pasirodo, toks primityvus organizmas, kad nesugeba savo paties gyvenimo rezimo nustatyti pagal savo paties taisykles. Kas dar blogiau, ji klaidina bet kokios beletristikos, lyriniai nukrypimai ir neaiskumas; jau suvirskintos gaires turi buti nuoseklios, aiskios ir desningos. Nebutinai pagristos. Svarbu, kad veiktu

Tarp kitko, nesubtilia ironija manyje provokuoja ir tie, kurie, paklausti, kokia paskutine skaite knyga, ima postringauti apie didinga "Alchemiko" isminti ("Somebody, shoot me!" - buna pirmoji mano mintis, suprasdama, kad vakaras jau prarastas). Lygiai tas pats nepasleptas, nesubtilus pseudopsichologizmas (ne psichologija).

Tai uz tai mano komentaras buna daznai paskutinis temoj ir ji kaip traukinys stoteleje sustigstaJauciuosi kaip stabdis tada

studentaujant per pertraukas tai patikdavo paskaityt bet dabar nerandu nei minutes paskaityt, yra daug idomesniu dalyku gyvenime. bet nebera jau niekam laiko siame gyvenime. tiek daug visiskai neistyrinetu sriciu, noris ir ta, ir ta, ir ta. bet ziuriu kad niekam nebeuzteks laiko. septyniu metu tai ka, paimi knyga i rankas ir skaitai, laiko yra, visas gyvenimas pries akis. bet po 30-ties, jau kiekviena diena artina prie mirties. ir labiausiai vertini laika. kazkur skaiciau kad pries mirti zmones labiausiai gailejosi kad nevertino laiko.