Politika ir Bažnyčia

Kaip ten bebūtų, didžioji dalis tautiečių laiko save katalikais. Tačiau Bažnyčia tarsi paklūsta ateistų mažumos reikalvimui nekišti nosies į politiką Gal visgi ir Bažnyčia bei kunigai turėtų tarti žodį ir išreikšti nuomonę visuomenei svarbiais politiniais klausimais? Juk jei tikinčiųjų yra dauguma, Bažnyčia yra autoritetas...

reik mokytis is istorijos.o istorija jau parode kad negeri dalykai vyksta kai baznycia misasi i politika

Tai jau tikrai. Kunigai tegul tupi savo bažnyčioj ir dėsto Dievo žodį. Valstybe jie tikrai nepasirūpins, tai galim tik mes.

"Popiežius Benediktas pasmerkė finansų sistemą..." - citata iš kažkur. Vaje...

Nagi pažiūrėkim, ką sako Konstitucija:

43 straipsnis
Valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas - jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai.
Valstybės pripažintos bažnyčios bei kitos religinės organizacijos turi juridinio asmens teises.
Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai skelbia savo mokslą, atlieka savo apeigas, turi maldos namus, labdaros įstaigas ir mokyklas dvasininkams rengti.
Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir statutus.
Bažnyčių bei kitų religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba įstatymu.
Bažnyčių bei religinių organizacijų mokslo skelbimas, kita tikybinė veikla, taip pat maldos namai negali būti naudojami tam, kas prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams.
Lietuvoje nėra valstybinės religijos.

Tai kaip tada? TAvo siūlymas yra toks, kad Lietuvoje valstybinė religiją būtų? Nors, tiesą sakant, ji ir taip yra. Kai šventinami bankai, muziejai, dar balažin kas - ir tai nėra valstybinės religijos?? Nejuokinkit... Gerai, dabar lyg ir apmažo tokių reiškinių. O šiaip aš nesu visiškai netikinti. Bet ir katalikė nesu. Neinu į bažnyčią. Nesimeldžiu. Taigi kunigų išsakyta nuomonė man būtų primesta. Kas dar? A, taip - šeima. Jau vienoj temoj buvo iškeltas toks klausimas: kaip kunigas gali mane mokyti šeimyninio gyvenimo, jei pats privalo laikytis celibato? A? Aš apskritai prieš sugrįžimą į viduramžius, o šiuo atveju man būtent tuom ir kvepia. Neskaniai kvepia (nebent būtų laikomasi principo 'kunigėlio klausau - savo darau'. Tada dar būtų protingas elgesys. O priešingu atveju... Ne, dėkui, nereikia). Nesiplėsiu daugiau - ne mano kompetencija čia aškint. Ateis Lokis su DangausIlgesiu ir viską išaiškins, kas, kaip ir kodėl turi būt.

apsiasarojau ir visvien toliau zvengiu

ką juokingo čia perskaitei???

Sorry už OT, bet juk šeimyninis gyvenimas nelygu seksualinis gyvenimas Šeima yra bendruomenė, o kunigas tikrai gali pamokyti, kaip sutarti bendruomenėje, kaip paisyti kitų bendruomenės narių interesų, etc. Na, čia tik pamąstymas, šiaip esu ateistė

ateizmas neblogas pasirinkimas.as irgi kazkada buvau sioks toks ateistas, bet jauciu nusivylima mokslu,ipatyngai dabar manau kad darvinas kazkurtai suklydo..

Davinas gal ir suklydo, suklydo gal ir ne tik Darvinas, odnako tai neįrodo dievo buvimo

bet mokslas zemes ir zmonyjos negelbeja,tik labiau niokoja.tai kazkaip norisi tiket kad yra kazkokia aukstesnioji jega kuri gali sudet viska i savo lentynas

Nemanau, kad labai jau čia off-toppic'as. Šeima yra bendruomenė, kurią iš pradžių sudaro du nariai, ane? Tai jei jau jie nutarė susieti savo gyvenimus santuokos saitais, gal jie geriau žino, kaip jiems sutart? O jei iškyla kokių nors problemų, pirmiausia yra paprastas nuoširdus pokalbis. Jei reikia patarimo - aš bent jau pirmiausia rinkčiausi psichologo konsultaciją. Nesakau, kad į dvasininką visiškai niekada nesikreipčiau - jei užpjautų tokia dvasinė tuštuma, tokia nykuma, kad nei psichologas nepadėtų, nei kas kitas paguostų, nei... Na, pačiu pačiu blogiausiu atveju, nusivylusi gyvenimu gal (nors kol kas to nedariau, o sunkių akimirkų mano gyvenime oi, kiek buvo...)

Na, kalbi kaip netikinti Be abejo, kad netikintis pas kunigą su bėda eitų paskutiniu atveju, jei jau nebūtų, kur eiti. Bet esu domėjusis šita katalikybe ir bendravusi nemažai su tikinčiaisiais (na, tais praktikuojančiais) ir tikrai galiu pasakyti, jog jų santykis su kunigu ir su visa bendruomene yra šiek tiek kitoks. Daug artimesnis. Ir toks žmogus pirmiau eis pas tą, kuris yra artimesnis, t.y. pas kunigą, o ne pas psichologą. Na, bent jau man susidarė toks įspūdis.

O nuo ko tą žmoniją gelbėti? Be to, mokslas - tai žinių visuma apie ką nors. Tai kaip žinių visuma gali kažką gelbėti? Gelbėtis galime tik mes patys, tą žinių visumą naudodami, tik ne, kur tau, nepajudinsi smegenų, geriau ant valdžios paburnoti ar dievuliui pasimelsti, kad ateitų ir išsrėbtų visą košę...
Aš tikrai nenoriu nieko įžeisti, nei tikinčių mokslu, nei dievu. Bet tokia yra mano nuomonė.

nei valdzia,nei dievu nei mokslu netikiu.visi sie dalykai issigime dbr.ir viskas del paprasciausio godumo

religija, siuo atveju krikscionybe, ir buvo sukurta kaip valdymo priemone. ypac suklestejusi viduramziais, su riteriu zygiais, raganu deginimais ir tt.. kai valdzia visa buvo baznycios rankose. taipkad religija yra vyresniu zmoniu "laiko leidimo budas", bei, juk reik kazkuo tiket, ypac kai valstybe tiketi neimanoma

Tegu padaro geriau

Jau jūs man atleiskit, bet santykiai santuokoje/poroje turi tam tikrų niuansų, kurių nėra kitokio pobūdžio bendruomenėse.

Tai mes ne iš beždžionių? Gal iš kiaulių?

O atsakant į temą, tai nepritariu. Užteko man jau vien "šeimos koncepcijos", baisu, ką dar gali prigalvoti. Uždraus dar kokius kontraceptikus naudot ar ženytis daugiau nei kartą