Po skyrybų

Sveiki,
Issiskyriau su vyru, jis turi kita.
Norejau taikytis, kalbinau gyventi kartu, bet jis rado meile su kita.
Esu visiskoj nevilty, pragyvenom 14 metu.Nezinau kaip gyventi, kur ieskoti pagalbos, skaudu, pikta ir liudna.
Galbut yra kokiu issikyrusiu zmoniu klubu, kur tiesiog galima issikalbeti ir rasti paguoda.

praeis tas skausmas atsiras naujas vyras.... nereikia gryzt prie seno..manau viskas tik i nauda buna...

isliek savo skausma ir pykti pasakodama apie jausmus artimiems draugams, seimos nariams,ir zinau is patirties apmazes skausmas zymiai,kuo daugiau apie tai galvosi tuo ilgiau neatsigausi,zinok aukos vaizdavimas ir saves nekentimas ir gailejimas pakenks tik tau paciai,.tapsi pikta depresuota,terorizuosi exa,drasiau,viskas tik i gera.kai mano vyrelis susirado kita po 8 metu santuokos,jam pasakiau tik aciu dievui,nors sirdis verke,bet nieks negali tau padeti taip, kaip tu pati sau.vyras toli grazu dar ne viskas,bus tu vyru,yra tiek geru dalyku kuriuos gali daryti,kai nereikia vyrui maisto gaminti,namu tvarkyti.ir t.tpaziurek i situacija is gerosios puses,manau tikrai rasi ir privalumu.

Laikykis, jii, as irgi isgyvenau skyrybas. Tik as pati issiskyriau, suzinojus apie vyro neistikimybe, ir ne minutei nepasigailejau. Bet buvo labai sunku. Kad ir kaip banaliai skamba, laikas tikrai gydo. Pasistenk kuo daugiau buti tarp zmoniu. Pamatysi, viskas susitvarkys.

Kodėl visada viskas suvedama į "bus tų vyrų"? Nejaugi sunku tik dėl to, kad nėra vyro? Aš manau, kad skaudu yra išdavystė, neištikimybė, o ne tai, kad tiesiog nėra vyro.

mylimuke turiu puiku pavyzdi ... mano motina su tokiu nevykeliu gyvena nu jau tooookiu nevykeliu...vien del to kad zino jog tipo vyro neras...sakau yra ir bus tu vyru ir isteka 60meciai 70meciai...... zinai kai palauzta jauties tai griebies seno galvoji kad nerasi bla bla bla....iskart puola buciuot kojas atleidzia neistikimybe..

as atsiprasau,bet pasirodysiu kiek ziauri...o kas trukde tuos 14 metu myleti taip,kad nereiktu kitu?...dabar belieka tik paleisti ir laukti to,kuriam reikes butent taves...turi proga is naujo ismokti gyventi viena,megautis gyvenimu,rasti nauju draugu,flirtuoti,grazeti,tobuleti...

taip cia kalta ir zmona bet kas buvo tas svarbu manau negryzt prie seno..mokytis is klaidu ir nenusimint...

Skyrybos labai subtilus reikalas ir kaltinti vieną ar kitą pusę yra absurdas. Vieno kalto nebūna.

Paskaudės temos autorei... ir praeis. Gyvenimas tęsiasi.

Kiek turiu draugių , kurias metė vyrai, visos po tam tikro laiko išsilaižė žaizdas ir tai prisimena kaip blogą sapną. galbūt skaudžiausias faktas, kad tave išdavė. Bet gal taip geriau negu būtų apgaudinėjęs ir "purvinas"grįžtų namo.Nenorėčiau būti tavo vietoje , bet išgyvensi...

Kaip supratau, vaiku neturit. Ir gerai, nes tada tau butu dar sunkiau, o ir vaikai labai sunkiai isgyvena tevu skyrybas..

ziurint kaip tevai skirias taip ir isgyvena musu seima neisgyveno del to.. ens tevai po truputi graziai bvendraudamio isiskyre..vaikam isterijso del to nebuvo.... jai nx ir pan siuntineja dink nesirodyk ir pan ... tai cia jau baisu..bet jai zmones sugeba labai graziai issiskirt ir matytis kaip draugai vattada tai gerai

aciu visiems uz patarimus, palaikyma ir nuomones.
Sutinku, seimoj vieno kalto nebuna, manau ne visada ir as buvau svlnumo isikunijimas.
Tiesiog skaudziausia, kai tave isduoda, pamina viska kas jau kartu praeita ir iskenteta, pragyventa.
Ir vaiku deja yra, du.Sunui pats tas laikas, kai labiausia reikia tevo.
Niekaip nesuprantu, ka jis ten rado, kad net vaiku nebereikia.
Stengsimes issilaizyt kazkaip, nors dabar labai sunku.

jiii...paziurek i viska,kaip i nauju galimybiu atsiradima...karta ismokusi viska prazdeti is naujo,niekada daugiau to nebijosi...

Bandyk pagauti laimes paukste.Nesedek sudejus rankas.Ieskok. Ne vyro,draugo. Nesitikek daug.Bet pasiimk ta minimuma,ko tau paciai reikia,o ne ka siulo...Mylek save ir....busi mylima.

Jii, ar tikrai norejai pasakyti, kad "vaiku, deja, yra"? Vaikai ir yra tavo didziausias turtas.Ir aciu dievui, kad jie yra, tiesa?

Manau, kad tokioje situacijoje turėsi būti labai stipri...Mylėk save ir vaikus...pasistenk suprasti vyrą, gal jam taip geriau...Tau, aišku, kad netikėta ir labai sunku. Mėgink susitarti dėl vaikų tolesnio bendravimo su tėvu: savaitgaliais tegul pabūna su vaikais jų tėtis, tą laisvą laiką skirk sau ( klubams, kelionėms, kinams), kad atsigautum po skyrybų. Manau, kad tai jo meilužei nebus labai saldu su dviem vaikais praleisti savaitgalį Pamatys, kokią jų tėvelis turi atsakomybę juos padėti užauginti (gal ji vaikų neturi)..

vaikai ir yra visas mano gyvenimo dziaugsmas
Tik jie ir duoda stiprybes

nesijaudink,cia jis tegul pergyvena kad jus prarado... buk stipri ir megaukis gyvenimu,juk jis nuostabus kaip ilgai liudesi,priklauso nuo taves,taigi ziurek tik i prieki,bendrauk su draugais...uzmirsk ji o jeigu labai norisi issikalbeti,o nera kam,galim susitikti ir isklausysiu,nes kazkada pati tokia buvau,ir nelabai turejau kam issiverkti jeigu sudomino pasiulymas,rasyk i privata...pasikalbesim

o as dabar bandau issiskirti su draugu, nors myliu ji, bet jis vedes.Zinau daugelis moteru dabar mane pasmerks.Draugaujam daugiau kaip 2 metus ir visa laika tikejau stebuklu...bet deja.Pavargau kankintis, laukt...Labai sunku tam ryztis, nes jis sako , kad myli, kad as jo gyvenimo moteris, bet jis nenori skaudinti seimos. Zinau pati kalta, nereikejo prasidet, bet tokia buvau vienisa ir taip norejos artimo zmogaus....