personifikãcija [lot. persona — asmuo + facio — darau], įasmeninimas, sužmoginimas — žmogui būdingų savybių suteikimas negyvosios gamtos reiškiniams, gyvūnams ar abstrakčioms sąvokoms, pvz.: „akmenėlis turi šaltą širdį — / ir mažos našlaitės nesupras." — s.
nėris.