Per didelė meilė...

Nesuprantu...vieni sako, kad nemoka mylėti. Kiti neranda laiko mylimajam. O ar gali būti atvirkščiai? Kad atsiranda per didelė meilė, kuri pradeda slėgti ir žmonės nebemoka gyventi vienas be kito?

manija butu, kazkoks nukrypimas. ir tie kurie sako kad nemoka myleti.. nein, tik patirties tame reikale neturi, arba geresnio preteksto palikt partneri nesuranda.

sakai iškrypimas būtų jeigu per daug myli?

manau as myliu per daug. esu nukrypusi.

Aš jei mylėčiau, tyai per daug, nes esu tokia hyperjaučianti.

O kas yra per daug ?
Gal tai tiesiog perdetas pavydo, egoistiskumo bei savininkiskumo jausmas ?

nera nei pavydo nei savininkiskumo. tik nuolatinis ilgesys...

kas PER DAUG tas nesveika.
gaila,bet as esu is "nesveikuju" ....

gera daina yra Queen'u - Too Much Love Will Kill You
manau per daug meiles retas atvejis
va ir lietuviu daina A.MammontovoNiekada man meiles nebus per daug(tikslaus pavadinimo nzn; )

Manau, tiesiog yra žmonių, kurie linkę į fatalizmą. Viską daro atsiduodami. Kuria. Mėgaujasi maistu. Žiūri į lietų. Kenčia. Juokiasi. Jiems koktu tas 'šiek tiek'. Ir tai gal nesusiję su pavydu, saviniškumu. Tiesiog su jausmais, su tuo, kiek juose žmogus gyvena.

Kas per daug, tas nesveika. Visur butina islaikyti intriga. Man neidomi taptu panele, kuri tiesiog fataliskai mane myletu. Beabejo, noriu, kad ji myletu, ir tai isreikstu, taciau, isliktu vis dar siekiama. Kai zmones atsibosta vienas kitam, ateina pabaiga ir ju santykiams.

Sutinku su Jason. Nieko teigiamo nematau toje per didelėje "meilėje". Man kažkodėl ji asocijuojasi su perdėtu nuolankumu, nusižeminimu, garbinimu, virtimu mylimo žmogaus šešėliu, gal net kilimėliu ir pan. Tikrai nenorėčiau tokio vyro.

Mano manymu, didelė meilė nėra blogai tol, kol tai netampa savininkiškumu ;]

Aš tuomet taip pat nukrypusi nes manau, kad myliu per daug...Ir nemanau, kad esu kilimėlis ar šešėlis, nes neleidžiu savęs žeminti ir daryti ką tik nori ir panašiai...Tačiau sutinku su IDE, manau, kad kai myli per daug labai ilgiesi to žmogaus, net kai nematai jo kelias dienas... Man taip dabar...net žodžiais negaliu pasakyt kažkaip širdį slegia ar kas, kažkoks gumulas gerklėj spaudžia net kvepuot sunku. Bet taip pat sutinku, kad per didelė meilė negerai. Bet ką žmogus gali padaryti jei taip jau atsitiko? Kaip tą meilę sumažint? Pasakykit jei kas žinot tą aukso viduriuką kaip išlaikyt. Manau taip būtų lengviau gyvent.

kai kurie ta per dideli mylejima suvokia kaip koki persekiojima zmogaus. issiskiriat kelioms dienoms ir kas 10 min skambineji, tikrini, nepasitiki. as suvokiu kitaip. nematau keleta dienu, neskambinu, bet ilgiuosi. zinau ir jis ilgisi. ir pasitikiu.

ir as pasitikiu, nekyla minciu kad ka jis ten kazin veikia. Siaip liudna ir tiek...

po ilgo issiskyrimo tiesiog drebi is aistros...
po barniu telefonu ar emailu, kai susitinki "issiaiskinti" tegali tik juoktis. visi piktumai praeina. tiesiog neimanoma ant jo pykti

ir as pasitikiu, nekyla minciu kad ka jis ten kazin veikia. Siaip liudna ir tiek...

tema be tikslo. Kiek laiko tu draugauji, kad manai jog per daug myli? Kai zmones draugauja 5, 7 metus, ir pamato, kad vienas prie kito kaip prisiuti, vienas isisiurbes i tave, tu neturi nei savo laisvalaikio, nei asmenines erdves, ir supranti, kad meile gali dusinti. Per didele meile. Kai zmogus jauciasi pats nelaimingas, isdziuves kaip metu metus nelaistyta zeme, jis turi toki didele meiles sau poreiki, kad kita zmogu tai pradeda slegti. Visur turi buti pusiausvyra.

kartais ta pusiausvyra nenusistovi ir po keleto metu...