Patriotiškumo prasmė

Praėjusį savaitgalį buvau metalistų-nacionalistų koncerte, kuriame įkaušę ir lyg sveikindami Hitlerį iškėlę rankas jaunuoliai dainavo "Lietuva - lietuviams". Keista buvo jausti tokį agresyvų, o kartu naivų lietuviškumą, bet kadangi šalia buvo alaus, draugė ir toks baltarusis, su kurio po persimetimo žvilgsniais susipažinome, nebuvo laiko apmąstymams... Tačiau galop ši savaitė vėl mane paskatino grįžti prie patriotiškumo idėjos apmąstymo, ypač prisiminus I. Degutienės pasipiktinimą, kodėl žmonės verčiau rūpinasi šeimos gerbūviu nei patriotiškumu.

Laikais, kai galima laisvai keliauti, kai vyksta emigracijos ir imigracijos procesai, kai su žmonėmis iš viso pasaulio gali bendrauti internetu, suveikia sūpuoklių principas ir stiprėja (ir stiprinamos) nacionalistinės idėjos. Šiandien patriotiškumas lyg ir kitoks nei "mano kiemas vijokliais apaugęs" laikais - labiau politizuotas, praktiškas, ideologizuotas, madingas, pastiprintas viešaisiais ryšiais. Vieni patriotiški, nes buvo patraukti patrauklios socialinės reklamos, kiti - nes tai nuo mažens juose ugdyta meilės Tėvynei idėja, dar kiti pagrindžia patriotiškumą kone mokslinėmis teorijomis, kam žmonėms būtina išlaikyti savitumą ir tautinį genofondą, kitiems patriotiškumas sustiprėjo pamačius kosmopolitiško pasaulio ir tautų kraustymosi rezultatus.

Kuo jūs grindžiate savo patriotiškumą ar jo nebuvimą? Kaip manote, ar patriotiškumas yra naudingas kažkam "iš aukščiau"? Kodėl reikia didžiuotis, kad gimei čia, o jei gimtum kitur, turėtum didžiuotis, kad gimei kitur? Ar patriotiškumas negimdo neapykantos kitataučiams ir neskatina netaikos? Kodėl gyvenant Lietuvoje būtų išdavystė labiau mylėti Himalajus nei Birutės kalną? Ar neizoliuotose valstybėse išlieka tautinis mentalitetas. t. y., ar egzistuoja, pvz., lietuviškumas? Kokia yra meilės vietai, kurioje atsitinai gimei, prasmė?

Kad ir kaip bebūtų gaila, meilę Tėvynei ir artimui savo, daugeliui pakeitė meilė pinigams, meilė karjerai, ar tiesiog noras būti pranašesniems už kitus. Retas kuris susimąsto apie PROTĖVIŲ paguldytas galvas vardan tos Lietuvos, vardan vaikų ir anūkų ateities, vardan garbės Tautos Lietuvių. Deja, tai tik istorija kurią į užmarštį stumia globalizacija. Ko tūkstantį metų negalėjo padaryt niekas kalaviju ir kirviu, tą globalizatoriai padarė per dvidešimt metų apsukrumu ir beverčiais popieriais.

Aš bendravau su įvairiais žmonėm ir pastebėjau, kad dauguma tų, kurie yra "už Lietuvą", šiaip kažkodėl yra prieš mane, nors pagal kilmę aš esu gryna lietuvė. Tik paskui sužinojau apie dešiniąsias ir kairiąsias politines pažiūras.

Dervišas,

O tu žinai statistiką, kiek iš tų emigrantų, kurie sakai pajautė meilę pinigams, iš tikro dėl pinigų, o ne dėl vargingo gyvenimo iškeliavo? Na, aišku, vargingą gyvenimą galim siet su pinigais, jų nebuvimu, bet nežinau, ar dėl to galima šnekėt apie meilę pinigams. Ir aš nežinau statistikos, bet logiška, kad žmonės emigruoja, jei čia nėra darbo ir išlaikyti šeimą už minimumą neišeina. Kam persiplėšt save... Ir to nereikia siet su patriotiškumu. Yra žmonių, kurie beveik vien ant kruopų sėdi, ir nevažiuoja niekur... Tai juos vadinsi patriotais? Nemanau. Vat dėl tų kritusių galvų, tai tiesa, tie žmonės buvo tikri patriotai.

Išvis, kalbant į temą, ką šiais laikais laikom patriotu? Aš save kartais irgi pavadinu patriotu, turiu lietuvišką šaliką, kuris man labai patinka, bet nieko tiesiogiai nedarau dėl geresnio valstybės gyvavimo, t.y. neinu versti blogos valdžios ir pan., kai man kas nepatinka. Reiškias aš ne patriotas... Tiesa, turėjau du pasirinkimus baigęs mokslus - važiuot studijuot į Daniją magistrantūroje arba pasilikt čia ir bandyt užsikabint kokiam darbe. Jau turėjau ruošt dokumentus užsieniui, kai ėmiau ir persigalvojau. Pamaniau "Niekur nenoriu važiuot, man čia patinka, geriau tėvynėj gyvensiu, jei tik pavyks užsikabint už ko nors, o atostogoms nuvažiuosiu į Daniją ar Norvegiją.". Tai kaip čia gaunasi? Gal aš visgi kažkiek patriotas... Na, čia toks biškelį lyrinis nukrypimas ))

O man kosmopolitiška idėja arčiau širdies.. Kažkaip sureikšminama visa ta "tėvynė" ir panašiai, visi iš vieno molio drėbti, lygūs žmonės, tad kam ten akcentuoti, kad mes čia tokie, anokie, gerbiam senuosius atminimus dėl beprasmio kraujo liejimo ir pan..
Arba aš čia kažko nesupratau šitoje temoje

Dmx20, taigi nereikia kažko suprasti ar nesuprasti. Parašiau klausimus, o paprasčiau pasakius tiesiog man įdomu patriotiškumo reikiamybės loginis pagrindimas. Tarkim, manau, bendruomeniškumas svarbus, kad ir kur keliautum, kad ir kur gyventum... O būti patriotu? Ką tai reiškia, kam to reikia ir kokia to reikiamybė?

Kiek pastebėjau, tai patriotiškumas (kaip, beje, ir kova už "tradicinę orientaciją", "tradicinę šeimą") ypač sustiprėjęs ir tampa tarsi nekvestionuojamas. Jeigu nešauki kažkokių frazių arba kažką sukritikuoji, sudvejoji, pasakai, kad gal ir kitaip gerai, sulauki neigiamų reakcijų. Sakykim, tai dar viena priežastis, dėl ko nori tuos dalykus svarstyti.

Aš tai kartą irgi diskutavau apie patriotiškumą, ir sulaukiau tokio retoriško šūksnio "kas dabar žūtų už tėvynę. Aš tai galėčiau" - bet tai sakė nesusituokęs, neturintis vaikų ar mylimosios, vienišas žmogus. Kai aš buvau vieniša, nieko neturėjau išskyrus didelį idealizmą ir didelį ego, galėjau sakyti tą patį. Bet iš šiandienos perspektyvos klausimas dar, ar mirtis "už tėvynę" tikrai varta to, kad koks vaikas būtų našlaitis. Kalbant apie emigraciją - ar darbas Lietuvoje tikrai vertas to, kad neturėtum, ką vaikams valgyt paduoti. jeigu žmonės gali kitoje šalyje laimingiau gyventi, kas turi juos sulaikyti? Juk artimieji vis tiek bus arčiau nei Tėvynė - jie gyvi, realūs, jaučiantys... O Tėvynė? tai tiesiog susigalvota vertybė.

nuo kada patriotizmas pasireiškia prie alaus bokalo?
argi patriotas yra tas, kuris užsiriša šaliką ir šaukia "už Lietuvą, už Žalgirį (alų)"

Tėvynė nėra susigalvota vertybė, o meilė gimtinei taip pat egzistuoja

nežinau kaip kiti, bet aš UK jaučiuosi lyg tremtinys

Mano suvokimu patriotizmas, tai tikrai ne šalikas ir alus, ne tremtinio jausmas siekiant geresnio kąsnio svetur. Meilė Tėvynei tai pareiga, tai ir meilė jos gamtai, žmonėms, kultūrai, istorijai.

Dervišai, taip, aš suvokiu, kad meilė gamtai, žmonėms, kultūrai, istorijai yra vertinga... apskritai, meilė vertinga. Bet, tarkim, kodėl blogai mylėti ir vertinti ne tik lietuvius, bet ir latvius, estus, japonus - ir pan.?

Joyce, nesakau, kad reikia nekęst kitų tautų. Nesu nacionalistas. Tiesiog sakau, kad nereikia pataikaut. Patriotizmas ir politika neatsiejama, o mūsų valdžios politika tikrai ne patriotiška. Tai ir žemės pardavimo užsieniečiams įstatymas, ir dėmesys tautinėms mažumoms, kuris didesnis nei saviem, ir žalos žydams atlyginimas. Nesakau, kad reikia smurtaut prieš kitataučius.

Geras klausimas bet čia tikriausiai tik man vienam atrodo, kad patriotiškumas ir visi tie nacionalistai yra stabdis...paklausite kodėl ? asmeniškai manau taip nes daug žmonių kurie eina už savo šaly apsiriboja tik jos siena. Pvz nacionalistai rėkia, kad Lietuva geriausia, Lietuva Lietuviams, o įdomu ar suvokia, kad kitos šalies nacionalistai irgi rėkia ta pati kitaip tariant jau trintis atsiranda tarp skirtingų Tautybių žmonių. Geras pavyzdys kai Lietuviai varo ant Lenku ar Rusu ir atvirkščiai tie varo ant Lietuviu ir tas automatiškai jau sukelia nesantaika. Aišku čia daug problėmu yra dėl istorijos okupuotų kraštų, trėmimo, bet todėl ir manau, kad reikia kažkaip tai bandyt sutart iš visų pusių (Netik iš Lietuvos) nes jai nesutarsim tai visada ir pyksimės? kas nori taip gyvent ?
Asmeniškai aš savęs nelaikau nei nacionalistu nei patriotu tiesiog paprastas žmogus kuris tikis, kad viena diena baigsis ta nesantaika ir kada visas pasaulis pradės judėt į prieki ir pasiners į atradimus, padarys taip, kad visi žmonės gerai arba bent jau turėtu galimybe gerai gyvent, asmeniškai norėčiau, kad nebekiltu karai ir kitas mėšlas kuris leidžia vieniem praturtėt kitų sąskaita. Dar būtų gerai jai kariai susiprotėtu jai nei vienas iš jų nepaklustu kitų nurodimams tai nekiltu ir karai čia iš abiejų pusių, nes dabar juokingai atrodo kaip juos tampo kaip kokias marionetes pvz amerikiečiams sako, kad dievas jūsų pusei,o musulmonams sako, kad alahas jų pusei kitaip tariant kontrolė. Bet ką čia aš tai tik mano drambliuko svajonės.

p.s galit necituot nes čia mano nuomonė.

Aš tiesa pasakius irgi labiau už kosmopolitiškumą, gal tiesiog nematau prasmės tame patriotizme, koks skirtumas, kokiai tautai, šaliai ar žemynui tu priklausai.

globalizacija yra neisvengiama ir netgi labai siektina :/ mes pakankamai technologiskai issivyste, tik perkvaili, kad gyventume be sienu su sekminga komunikacija...

patriotas ar ne patriotas - vistiek turi siekt, kad ten kur jis gyvena jam paciam ir kitiem butu geriau. Tai tesiog protingas elgesys - puoselet savo aplinka. Kodel tai paisoma kaip "patriotizmo" ideja? Man labiau patinka golobalistine pozicija. Ten nera "priesu kitatauciu", o gera daroma vardan savo salies IR saliu esanciu aplinkui, vardan viso pasaulio, o ne grupeles zmoniu, kurie prisidengdami geografinem zonom, su draugais duodanciais uznugari propaguoja velniai zino ka... globalios idejos tam, kad gyvent butu geriau visiem. Patriotizmas.. maciau perdaug iskreiptu jo formu.

azotas, pacituosim paklausyk, dar visai neperseniausiai žmonija gyveno nesusiskaldžiusi, vėliau pasidalino į kelias imperijas ir dabar išsiskaidė į net 140 šalių..
va ėmė taip kariai kadaise ir susiprotėjo , kaip kad tu sakai, suprato kad nėra prasmės kovoti.. tada JAV valdžia priėmė įstatymą vengantiems tarnybos.. ta prasme mes tik maži sraigteliai dideliuose žaidimuose.. štai to pavyzdys, kaip Dervišas ir paminėjo, žemės pardavimo užsieniečiams įstatymas ir t.t. suvaryti į didmiesčius, žmonės yra lengviau kontroliuojami.. aukso atsargos iš Lietuvos išgabentos į Angliją, kas reiškia, kad Lietuva nebeturi praktiškai jokių finansų, nes pinigai net iš dalies nebepadengti auksu.. tas begalinis valdžios noras įsivesti eurą dar.. visa tai rodo, kad nėra jokios nei nacionalinės, nei patriotiškumo politikos.. ES davė kyšį, kad Lietuva sunaikintų savo pramonę ir žmonės referendume tam pritarė.. ??

o prie ko cia tas zemes pardavimo istatymas uzsienieciams? juk ji atidejo. Ir siaip paziurejus, kas labiausiai priesinosi jo priemimui, tie kurie neturi jokios savo zemes ir tie, kurie ta zeme dirba... pirmi to nenori, nes ale bus parduota Lietuva, bet jei patys turetu koki zemes gabaliuka, istatymui isigaliojus tikrai neziuretu kas ja is jo perka, ar lietuvis ar koks kitatautis, ziuretu tik i kaina kuria gali gauti, tai tuo tas patriotiskumas ir pasibaigtu , ukininkai nenori todel, kad bijo konkurencijos, mat ateis uzsienieciai, atsiras didesne paklausa zemes ir kainos prades kilti, kaip jie tada sugebes pusvelciui zemes savo ukiams susipirkinet... tai kad siuo klausimu neverta net kalbet apie kazkoki patriotiskuma. Aukso atsarogos i Anglija isveztos, na ir ka tai keicia, juk tas auksas visvien LT banko nuosavybe, gal jiems ten saugyklos geresnes. Aisku, su euru tai ziauriai gerai kad dar nesugebejo ivesti, galetu palikt taip kaip yra, esam priristi prie jo, to ir uztenka. O stai kad nesirupina emigracija, tai cia istikro jau tame nesimato patriotiskumo valdzioje.

Mano manymu prieš išsakant kas yra patriotiškumas reikėtų atskirti Lietuvos valdžią nuo Lietuvos kaip tokios (net nelabai moku pasakyti tiksliai, bet bandysiu toliau apibūdint). Beveik visa tai ką valdžia daro man tikrai nepatinka ir jie išleidžia vis daugiau įstatymų (o dar daugiau jų nori "prakišti"), kurių dėka tikrai norisi išvykti iš Lietuvos... Kas palaiko mano patriotiškumą ir dėl ko branginu Lietuvą, tai mane supanti aplinka: gamta, jos grožis, savitumas, žmonės, kurie išlaikė žmogiškas vertybes, kurie gal net dvelkia senoviškumu (yra tokie paprasti ir nuoširdūs, kokie anksčiau Lietuvoj daugiausia būdavo (kiek man pasakojo) ir nebijantys, kad iš jų bus pasijuokta už tai...). Išeivijos lietuviai taip pat labai paveikė. Vieno jų niekaip negaliu pamiršti ir esu jam labai dėkinga... Nors buvom susitikę vos kelis kartus ir tai labai trumpam, per tą laiką pamačiau, kaip jis myli Lietuvą ir tą meilę parodo darbais... Tiesa, jo dėka supratau, kad gyvenime yra kai kas daug svarbesnio už žemiškus dalykus ir, kad būti patriotišku nereiškia gyventi savo gimtos tautos teritorijoje... Maždaug taip.