Patarkite...

Man tiesiog labai reikia kažkam išsikalbėti,o jei dar ir sulaukčiau kažkokių patarimų būčiau labai dėkinga,nes esu tiesiog pasimetusi.Turiu labai mylimą žmogų,be kurio jau net nebegaliu įsivaizduoti savo gyvenimo. Kai esam kartu man rodos,kad jo jausmai tokie pat stiprūs ( o gal net ir stipresni už mano) , požiūris į mūsų ateitį rimtas ir realus. Problema tame,kad jis turi draugę,jie kartu jau seniai. Iš jo pusės jausmai seniai išblėsę,o ji vis dar jį myli. Šiaip aš visad maniau,kad terptis į dviejų žmonių kurtus santykius ir juos griauti- žema ir aš taip niekad nesielgčiau. Turbūt likimo ironija,bet būten tai dabar ir darau. Jaučiuosi dėl to labai bjauriai,bet kitaip negaliu,nes myliu jį visa širdimi. Nors gyvena užsienyje,bet tai problemų mums nesudaro,netgi svarstėm galimybę greitu laiku man į ten persikelti, rimtai planavom ateitį, rodos iki mažiausių smulkmenų. Skirtis su drauge sakosi esąs pasiruošęs ir aš žinau,kad ji tikrai žino jog jo gyvenime yra kita, bet vistiek žeminasi ir prašo jos nepalikti. Kai jis bandė ją palikti ji ant kelių maldavo jo neišeiti ir aš..aš sutikau,kad jis kolkas liktų ten ir leistų jai apsiprasti su mintimi,kad jis išeis. Aš tiesiog aklai tikėjau jo žodžiais iki tol kol vieną vėlų vakarą sulaukiau jo sms,kad jei kažkas skabins ar rašys jo vardu-prisistatyčiau kito draugo mergina,nes "maniškio" draugė rado mano rašytus jam sms'us ir pasiėmė mano nr. Perskaičius tai man tarsi žemė po kojom susiūbavo. Verkiau visą naktį. Rytojaus dieną visiškai ignoravau jo skambučius,žinutes. Tik sekančią dieną vėl ėmiau bendrauti, jis atsiprašinėjo,sakė,kad netaip supratau,nes neleidau pasiaiškinti. Nurimau,patikėjau,atleidau. Kurį laiką viskas buvo gerai. Sutarėm dėl mano skrydžio pas jį.Tai turėjo būti prieš dvi savaites,bet diena prieš mano išvykimą jis viską atšaukė,neva dėl problemų darbe.Vėl patikėjau. Bet kažkas pasikeitė,tik jis man nesako kas. Pradžioje paprašė palaukti dėl problemų darbe. Vėliau pasakė,kad bent palaukčiau kol jo draugė atšvęs gimtadienį,nes juk jis negalįs jos palikti prieš pat gimtadienį. Dabar jo telefonas labai dažnai išjungtas, paskambina kartą arba porą į dieną ir vis prašo,kad truputį palaukčiau ir juo pasitikėčiau. O mane ta nežinia veda iš proto,esu pasimetusi,nes nežinau,kas vyksta jo aplinkoje,namuose,galų gale ir jo viduje. Ir tiesiog nežinau ką daryti,ilgai tos nežinios nebeištversiu.......

o jūs bent esat vienas kitą matę? ne nuotraukoj..realiai..nes jei ne..neturiu, ką patarti

Žinoma esam, jis nekartą buvo grįžęs į Lietuvą susitikti.....

bet juk jis jus abi uz nosies vedzioja tu lietuvoj o kita ten uzsieni. Kiek supratau is to ka tu pasakojai jis jos tikrai nepaliks.

hm, kiek Tau metų?

21, žinau,kad dabar prisikabinsit prie amžiaus- jauna,kvaila, patikli ir panašiai. Bet savo gyvenime jau daug visko,šilto ir šalto, esu patyrusi ir gan neblogai sugebu perprasti žmones.. Man jis atrodo visiškai atviras ir nuoširdus kai bendraujam gyvai...

Ooo...mes pasirodo bendraamžės... geruolyte- kodėl taip manai?..

Liudna skaityti, o ir patarimu nemanau, kad klausysi... jis turi kita, kuria, nemanau, kad paliks. Linkiu tau stiprybes ir isminties

bendraamžės... vedžioja Tave už nosies jis...

na ne..tokiom meilėm seilėm aš netikiu..jei kelis kartus ir susitikot, kas ten galėjo per tokį atstumą užsimegzti, kad būtų galima net kartu pradėt gyvent..ir tos painiavos su jo mergina..

todel kad kiek supratau jis jei teisinasi kad tu draugo mergina tai tikrai jis su ja net nebando skirtis as is savo patirties zinau kaip vaikinai teisinasi pati girdejau kaip man snekedavo

ačiū už nuomones panelės.... sėdžiu ir galvoju, turbūt iš šono man visa tai atrodytų labai kvailai,bet kai tas liečia asmeniškai..kai myli žmogų.. vistiek viliesi,kad gal....

Išsisukinėjimai, išsisukinėjimai, išsisukinėjimai iš jo pusės...

O kiek jūs realiai bendravote? Gal to žmogaus net nepažįsti gerai ir myli ne jį, o tam tikrą įsivaizdavimą apie jį. Žinau, kaip tai būna.

meilem per atstuma tikiu mano sogeris isvis per kompa susirado ir jau nemazai laiko kartu

O man galima čia savo trigrašį įkišt? Bet manau nebūtina jau...

Tai rėžk savo vyrišką nuomonę

na aš dabar tikrai nesuskaičiuosiu kiek tų susitikimų buvo..daug..... ir dar vienas dalykas- šventes jis leidžia čia,su manim,na išskyrus šias Velykas... o jei jau žmogus tikrai žaistų ir nesiruoštų skirtis su drauge manau nepalikinėtų jos per šventes ir neskristų pas mane į Lietuvą vien dėl prammogos... Maloni- nemanau, man jis toks artimas savo požiūriais,mastysena, jo charakteris man toks savas...

Ne, vis dėl to patylėsiu

manau, pamirsk ji kad ir kaip butu skaudu, nevertas jis taves, o tu gaisini laika... jei jis tokias nesamones darineja tai padaryk ir jam ta pati, gal susipras kaip skaudina kita zmogu... tu irgi sakyk kad darbe ar moksluose yra problemu, negaliu atsiliept, arba kokiam gimtadieni esi ir tikrai negaisi laiko plepedama su juo... tada pamatysi kas jis per zmogus ar stengsis tave atgaut ar ne... o jei ne tai nusispjauk ir dziaukis gyvenimu