Paranoja

Laba diena....
Turiu labai baisia problema. Kalbesiu atvirai. Esu 16 metu mergina. Prieš 3-4 mėnesius perdozavau amfetamino. Dėl to iššsivyste labai rimta paranojos forma. Kai perdozavau, ryte, ant vadinamu ''psichiniu pagiriu'' prasidejo naujas gyvenimas. Labai baisus. As sau issigalvoju ligas. Man viskas netiketa. As pati zinau, kad esu visiskai sveikas zmogus, bet jei tik kas suskausta, iskart narsau internete. Esu sau issigalvojus : auglius, vezi, nestuma, mazakraujyste, kazkokia liga susijusia su burna/liezuviu, niezus, susiaurejusias kraujagysles, skrandzio opas, gastrita ir t.t. Dėl jų visų begdavau pas gydytojus, o gydytojai mane ištirę pasakydavo, kad esu visiskai sveikas zmogus...
Nebezinau kaip gyvent, kur pasidet. Seniau taip nuo minciu bloga budavo, kad pora kartu vos nenualpau. Dėl nervu buvo sutrikusios menesines, kentejau 2 menesius, pilvo ir kiausidziu skausmas buvo nezmoniskas, daug geriau vaistu, bet niekaip neprasirgau. Nervinu ne tiek save, bet ir seimos narius.
Labai daug ir apie viska galvojau. Mama uzrase pas psichologa, bet nenuejau.. Nezinociau ka jam pasakyt.
Kartais rrodos viskas taip blogai, kad susiguziu i kampeli ir verkiu su balsu. Nebenoriu gyvent. Patarkit ka daryt :((

pas psichologą tau nereikia, pradžiai pas psichiatrą; kai išves tave iš šitos būsenos, tada galėsi eiti pas psichologą; o ten tą ir ppasakysi, - kas buvo tą ir pasakysi, kitaip jis niekuo tau negalės padėti

Na sakes tai tuoi vaikai kokaina snioks. Reik pas daktarus eit ir daryti organizmo valyma. O tu po to karto kazko dar vartojai.

Nereikia iskarto smerkt. Esu paaugle, man viskas idomu, manau tai yra normalu. Nuo to karto nebevartoju nieko ir nieko nebenoriu. Organizmas mano jau svarus, tiesiog esu stipriai psichologiskai palausta.

Narkotikai gali organizme but desimecius. Be to jie aptinkami pas visus kas juos naudojo per puse metu aisku cia kraujo titrimo specialaus reikia. Na man idomu izmones pasaudyti gatveje bet neejau nesaudziau. Vaikiska tavo logika. Galvok galva o ne o kazkas naujo isbandysiu o kad galejai mirt pagalvojai .

taip, suprantu... nekenciu del saves to. bet jau nieko nebepakeisiu... gal zinote ar imanoma bendrauti su psichologu kazkur internete? Neisdrysciau pakalbeti su juo atvirai ir realiai. Nepasitikiu, bijau

Gali bendraut psichologas nesakys. Pirma pripazink klaidas ir atleisk sau ir daugiau to nedaryk. Nes gailejimas saves prie gero neprives ar saves niekinimas turi susitaikyti kas ivyko .

ir dabar rasydama verkiu... nebegaliu sitaip. Pradejau melstis, galvojau pasikeis kas, bet visiskai nieko gero. Visiskai nebenoriu gyvent :(

Ir kokio velnio verki, na kokia priezastis, prasom sau atsakik i si klausima ,kai atsakysi ieskok ka galetum savyje pakeisti kad taip nesijaustum

paprasiau mamos, kad uzregistruotu pas psichologe. bandysiu eit sneket

Problemos pripazinimas ir jos noras spresti tai pirmas zingsnis

Ašaros čia nepadės. Nesvarbu ką vartojai ir ką dar vartosi (netikiu, kad viskam praėjus negrįš noras kažką vėl naujo išbandyt), svarbu yra saugotis. O dabar telieka ieškot specialistų pagalbos ir perlipt per savo baimę - nepasitikėjimą specialistu. Kaip buvai didelė vartot, taip dabar turėsi pabūt didelė norint, kad pagerėtų.

bendravimo su psichologu esmė-tiesioginis, betarpiškas bendravimas akis į akį. Jeigu bijai su juo pabendrauti, vadinasi, tavo problemos ne tokios ir didelės, nes tu jų spręst nenori. Priešingu atveju palygintum, kuri iš dviejų bėdų-ar krūvos išgalvotų ligų, depresija ir paranoja, ar gėda pakalbėt su žmogum, kurio toks darbas, klausyt- yra didesnė, ir nueitum gydytis.

Virtualiai psichologui gali parašyti čia, atsako per porą dienų.
Jeigu esi vilnietė, gali nuvažiuoti čia, konsultacija nemokama ir registruotis nereikia, niekas neklausia nei vardo, nei kitos asmeninės info.
Ir nebijok nueiti, psichologas nesikandžioja, niekuo nekaltina ir nepamokslauja, nes jo tikslas - išklausyti ir padėti.

Yra, bet tai brangiai kainuos, net pats Andrius Kaluginas kazkada konsultuodavo

Hipochondrija yra, kai prisimastai ligu, o paranoja tai pvz., esi burely draugu ir tau vaidenasi , kad kazkas ipyle nuodus i kazkoki gerima arba kazkas tave seka.

Patarkit ką daryt.... Jėzau, nu eik pas psichiatrą, psichologą ir viską, ką čia parašei, papasakok jiems.
Manau, kad čia ir savaime šitas dalykas suvokiamas. Ką tau daugiau patarti reikia? Juk nesakysim kokio stebuklingo recepto, ir viskas akimirksniu praeis.

Jei žmogus nieko nedarys, tai niekas ir nesikeis... It's simple as that!

Panašu į hipochondrinį sindromą. Neik pas psichiatrą. O vėliau ir psichologas būtų neprošal.

O šitą problemą taip pat su psichologu reikia spręsti :)