Obsesyvi meilė

Kas yra obsesyvi meilė?

Tai tokia meilė kaip manija, ši meilė priskiriama priklausomybei. Asmuo be perstojo galvoja tik apie savo meilė, nieko kito negali daryti, užsiimti jokia veikla, tada yra vadinama obsesyvi meilė

Ir sukelia ją, dažnai, buvimas be pakankamo tevų / prižiūrėtojų dėmesio vaikystėje.

Žmogus staiga atranda ko "niekada neturėjo", tą "viltį", kad nebus vienišas... Iki tol gal gyveno nuolatiniam strese ir galvojo, kad tai normali būsena, bet staiga apima euforija... ir chroniškas panikos priepolis euforijos ir prisirišimo šaltinio netekti.

Sveiki žmonės "jaučia", kad tiesiog "bus kitas" "kita" kadanors. Bet žmogus kuris matęs tik artimų skausmą ir "artumo vakumą" jaučiasi labai nesaugus ir pažeidžiamas. Gali į tai reaguoti arba maištaudamas - neigdamas savo poreikius, darydamas iš savęs baidyklę, kad parodyt "kaip stipriai man nerūpi ir nesvarbu"... arba obsesiškai, maniakiškai save tobulindamas "nes niekas negali manęs mylėt koks esu"

abejoju, va raso is ko kyla: is nepilnavertiskumo komplekso, jausmas kad taves nepasirinko, isimylejusio ir meiles objekto isvaizdos nelygybe.

Tai ne meilė :)

o ką tai reiškia, apskritai, iš kur atsirado kalboje tas žodis "obsesyvi"?

Anglų kalbos kaip ir daugelis naujesnių, nes mes techniškų žodžių patys nesudarom.

Čia atseit susiję su meilės negavimu?
Tai greičiau būdai išsiskirti visuomenėje, kai nerandama kitų būdų. Tiesiog, kai kitų jau viskas išbandyta ir plačiai paplitę, norintis būti kitoks priverstas imtis kraštutinių priemonių. Gražiems ir tobuliems ne visiems pavyksta, tada lieka būti baisiu ))



Aš tai kone visų meiles priskirčiau apsėdimui (obsesijai).
Bent jau tų, kurie negavę atsako ima jaustis blogai, nukenčia visi kiti interesai, darbas, sumažėja noras valgyti ar priešingai, apsiryjama.

Žodis lyg ir lotyniškas, patys anglai naudoja begalę svetimybių, kalbų kilmės susijusios.

kuo toliau nuo tokiu meiliu/ligu,