Netikėta situacija

Sveiki. Norėčiau pasidalinti vienu pasakojimu ir išgirsti Jūsų nuomonę ir požiūrį Gal tai ir man padės kitaip pažvengti į susiklosčiusią situaciją. Taigi internete užkalbino nepažįstamas vyras. Iš pirmo žvilgsnio gal nepasirodė mano skonio, bet įdomi ir išskirtinė asmenybė bendravimui. O įsibendravome labai greitai ir pokalbiai, juokeliai iki ašarų tęsdavosi valandų valandas. Padariau klaidą, kad iškart nėjau su juo susitikti, o tempiau gumą. Buvo dešimtys pasiūlymų įvairiom gražiom ir netikėtom formom, bet visgi mūsų internetinis bendravimas užsitęsė iki maždaug pusės metų. Nuo ryto iki vakaro bendraudavom įvairiom temom, atviraudavom vienas kitam. Pradėjau jausti lyg būtumėm 100 metų pažįstami. Tuo pat metu jis ėmė susitikinėti su kita vyresne moterimi. Man leisdavo suprasti, kad tik susitinka, ala bendrauja, bet tuo pat metu ir mane "apšaudydavo" pasiūlymais. Išaušo ta diena, kai nusprendėm susitikti. Pati įsidrąsinusi paskambinau ir pasiūliau, o jis kažką nedrąsiai ėmė mygti, kad galim kur nors nuošalioje vietoje ir dar pasiteiravo, ar man moralinės normos tai leidžia daryti, nes jis ir su kita susitikinėja... Bandžiau išgauti, ką jis vadina "susitikinėjimu", bet konkretaus atsakymo taip ir neišgirdau. Susitikimas kiek nusikėlė dėl tam tikrų priežasčių, kol vėliau vieną vakarą jis manęs konkrečiai "neprispaudė" šitu klausimu. Pakvietė į svečius. Siūliau susitikti normaliomis aplinkybėmis, bet kadangi jau visas normalumo ribas mūsų bendravime buvome peržengę, pasirašėm tai avantiūrai. Pradžioj abiems buvo kiek nedrąsu ir netikėta, bet vėliau bendravimas pakrypo geraja linkme. Naktį laikė mano ranką, glostė, maloniai bendravome. Ryte pasakiau, jog man jau laikas namo, atsakymas buvo : o ką tu ten veiksi? Visgi išvažiavau namo taip šiek tiek sudirginta iš ten išėjusi, nors vėliau, kai grįžau ir jis man parašė, atsiprašiau už nuotaikų kaitas, nes jos pačios man buvo netikėtos. Viskas praėjo gerai. Fainas, mielas, draugiškas, rūpestingas vyras pasirodė. Prisijuokėm, prisikvatojom apsikabinę TV bežiūrėdami, vėliau taip užmigom. Jis laikė mano ranką, neleido, kad patraukčiau nuo jo, po to apsikabino mane ir taip užsnudom. Jo komentaras buvo : "Miegam kaip kokie 100 metų įsimylėję" . Žodžiu, po tokio pasimatymo ir toliau bendraujam internetu (keistas dalykas, bet jis man jau prieš tą susitikimą sakė, jog po jo bendrausime virtualiai). Aš ale "laimėjau" vieno jo projekto lipduką. Juokais parašiau, kad atsiųstų paštu, bet kaip supratau, labiau norėjo, jog susitiktume gyvai. Po kelių dienų pati priminiau apie tai, tuomet pradėjo, atrodo, "išsikalinėti", kad arba po savaitės, arba tada, kai jis grįš iš praktikos. Prasidėjo "namiokai", jog man reiktų rimtesnį darbą susirasti, nes jis dirbs per kelis, tai ir man reikėtų veiklos. Dabar pats pasiūlė vieną projektą ir pasistengsiu su juo padirbėti. Esu gan pasimetusi. Bendravimas po susitikimo sumažėjo, bet pradėjom nebejuokauti, o rimtai kalbėtis, apie reikalus, mokslus ir pan. Maždaug nebėra laiko visokiem "chichichi". Ok, galvoju, tebūnie taip. Man patiko jis, norėčiau geriau pažinti, bet iš paskos aš nelakstau ir nelakstysiu Mano simpatijos ir jų augimas priklauso nuo kitos pusės. Taip šiek tiek nusivyliau ir staiga gaunu paklodę jo, ką jis veikė pastarosiomis dienomis, jo visokių planų, reikalų, darbų suvestinę. Pasiūlė darbelį padaryti, užsiminė, kad jam gal reiktų rasti kam raktus palikti nuo savo buto, kol bus išvažiavęs. Aš galvoju : WTF? Ko jis ieško ir ko jam iš manęs reikia? Darbuotojos, padėjėjos, draugės, merginos? Na, ne karo metas ir bėdų susirasti vyrą man nėra, bet šis sudomino, tiek laiko bendravom, per tą susitikimą gal kiek klaidingą nuomonę apie mane susidarė, o jis dar toks įtarus, nepasitikintis, "nepaimamas" - "kietas riešutėlis", kaip aš vadinu. Dar išsidavė, kad visgi ji draugavo su ta anksčiau minėta moterimi. Sako : negi tu nematei, kad pilna blondiniškų plaukų mano bute? Jei atvirai, aš jų nemačiau, nes tiesiog neieškojau prie ko galėčiau prikibti. O jis, pasirodo, tuos visus mėnesius miegojo su ta didžiaja savo gerbėja blondine ir tuo metu dar man rašė, kviesdamas susitikti. Aš, tiesa sakant, žinojau, jog ji dėl sekso. Kai tik pasiūliau susitikti, panašu, kad per savaitę ji ėmė ir "pradingo". Turiu kelis variantus, kaip viskas gali būti kalbant apie šią situaciją. Pirmas : jis vis dar "nepasveikęs" nuo prieš metus buvusios istorijos. Kiek supratau, buvo pasipiršęs savo draugei, bet jie išsiskyrė. Pats prasitarė, jog nuo to išsiskyrimo niekas jo širdies taip ir neužkabino, po to sakė, kad ji jam visgi jau nebepatinka, jau turi kitą draugą ir pan. Manau, jog visgi gydosi jis tas žaizdas ir taip paprastai prie jo "neprieisi". Turi draugę, su kuria susitinka, nueina į kiną, o po to dar ilgai šnekasi apie ex'us. Pats, atrodo, pasimetęs ir sutrikęs. Blondinė buvo "dėl pavasario". Antras : pats nežino, ko nori arba žino/galvoja, kad žino. Nori mane išbandyti, galbūt būčiau tinkama tam tikroms funkcijoms jo darbe atlikti ar kokioms pareigoms būčiau tiKčiau . Manau, protingiausia būtų likti jo drauge, ramiai reaguoti, bendrauti draugiškai ir stebėti situaciją. Pačiai neprošal būtų darbelių gauti, veikla užsiimti. Na, su vyrų dėmesiu man niekad bėdų nėra buvę ir užtenka jo per akis, tik kad aš išrankoka, o tiksliau norisi kažko TIKRO... Įdomi situacija, nes kiek aš turėjau tik draugų vaikinų, tai visi anksčiau ar vėliau pasistengdavo būti ne tik jais, o šitoj situacijoj tai aš turbūt ala drauge turėčiau būti ar kaip išeina . Žodžiu, man dar gyvenime taip nebuvo, bet iš kitos pusės per tuos bendravimo mėnesius jaučiuosi pati pasikeitusi į gera, atrodo, jog daugiau imu "matyti" gyvenime, jausti ir suprasti, atsirado ir pačiai noras tobulėti kaip asmenybei, būti geresniu žmogumi

Vaikinas, kuriam tu tikrai patinki š nemala. Ką jis čia žaidžia žino tik jis pats. O tu nori dalyvauti žaidime su nežinomom taisyklėm? Palikčiau tokį veikėja apsispręsti, ko jis iš tikrųjų nori. O ir pačiai galva atvėstų, blaiviau įvertintum visas šias abrakadabras. Šiaip jis panašus į tokį, kuris nori sėdėti ant kelių kėdžių vienu metu.

parasei rasini, o ko tu is forumo nori taip ir neaisku. siaip erzina tokios istorijos,galetum normaliai tiesiai paklaust, va tokio issidirbinejimo negaliu pakest, vienas kazka suka,kitas atsisedes galvoja ka ir tyli

Aš tai nesupratau, kame problema.

Tarp kitko... Turbūt ilgiausia istorija kokią tik esu matęs šiame forume... net perskaityt patingėjau.

Red, prieš kelerius metus aš būčiau irgi taip parašiusi, nes taip pat pasižymėjau tam tikromis "kovos su vyrais" ir kiek feministiškomis nuotaikomis. Gyvenime nėra juodo arba balto, o ir vyrai nėra mūsų priešai. Apskritai dabar tokia tendencija, kad žiniasklaidoje, visuomenėje vyrai su moterimis yra priešinami, daug bereikalingų emocijų, daug nesutarimų, kivirčų, dideli skyrybų procentai. Pamirštam vieni į kitus įsiklausyti ir vyksta "vartojimas". Dėkoju už nuomonę . Jis dabar išvykęs, o ir pati noriu atvėsti, nebendrauti. Nesu aš jo įsimylėjusi, daug puikių vyrų aplinkui, o ir aš nesu tokia, kuri save skriaustų

whocares, kaip ir pradžioje rašiau, man norisi požiūrio iš šalies, kad pati lengviau savas mintis susidėliočiau ir priimčiau teisingus sprendimus. Vyrų ir moterų santykiuose ne viskas taip jau paprasta ir aišku, yra daug subtilių niuansų. Manau, protingiau stebint iš šalies ir su laiku pasidaryti išvadas, o ne bandyti "spausti į kampa", o dar ypač, kai aš pati nežinau, ko norėčiau iš jo ir šito bendravimo. Bent jau mano tokai filosofija .

Joyce, problema tame, kad nesuprantu, kas čia vyksta . Man nėra taip gyvenime buvę. Paskutinis vaikinas tiesiog ant rankų nešiojo, buvau dievinama ir garbinama, o šis parodo dėmesio, bet ne per daug, taip šiek tiek, yra reiklus ir atrodo, jog man tarsi išbandymus rengia ar pan. (arba jau aš į tai filosofiškai žiūriu).

Aha, šiek tiek išsiplėčiau besipasakodama (blush).

Įžiurėjai mano poste tai, ko ten net nebuvo parašyta.

Vyrukai po sunkių skyrybų eina per visas kurį laiką, jiems tas pats. Ką bekalbėtų apie buvusią. Turi praeiti kažkoks laiko tarpas, kol atsimerks ir pamatys kokią merginą, kuri suvirpins širdį. Matyt, jam dar neatėjo toks laikas. Juk nieko tau nežada, ir kalba atviru tekstu, kad turėjo, gal ir turi kitą. Paskui bus dar kitos. Toks žmogus gerai taip vadinamiems neįpareigojantiems santykiams, lengvai draugystei, pasikalbėjimams. Nebūtina juk į kiekvieną pažintį žiūrėti visu rimtumu. Aš internete susipažinau su daugeliu įdomių žmonių, bendraujam iki šiol, nežiūrint į tai, kad romantiški jausmai nesusiklostė, likom tiesiog draugai.

Red, gal dar "pasiėmiau" informacijos iš avataro ir sentencijos apačioje )

O be reikalo.

Na, perskaičius istoriją, gana pažįstama situacija. Bet pasakysiu tiek: mano galva, tu pati turi nurimti ir jį pamiršti. Kadangi kaip supratau jis tau nieko nesiūlo, tai galima pašaipiai pasižiūrėti į šią situaciją. Jei ką dar siūlys tiesiog pašaipiai patrauk vyruką per dantį. Jei jumorą supranta tai turėtų suprasti ir tave. Ošiaip geriausias mano patarimas-priimk tai kaip PAMOKĄ arba laikinumą. Tad tikiuosi, tau pasiseks.

Moteris turi patarnauti, viskas teisinga, vyrui labai svarbu pamatyti moterį paklusnią. Ir neskubėk, draugauk, priimk jį tokį koks jis yra, geriau jį pažink ir nieko iš jo nereikalauk, jei netenkina jo keliami reikalavimai, tada nedaryk jų, bet ne taip, kad pradėsi daryti, o paskui jam nuolat pretenzijas kelti. Jei darai daryk gerai. :) Jei pradėsi padėti, paskui pamatysi, kad nepasiruošusi esi, nenori padėti, tada palik šitą reikalą ir nepadėk, o jei nenori džiaugsmo savo pagalba atnešti, tada geriau nepadėk.
Nesitikėk turbūt lengvumo, bus ir sunkios minutės, bus galbūt pagunda viską mesti ir žiūrėk kaip tau atrodo teisingiau, jei pamatysi, kad šitas kelias neša žalą, tada nedelsiant nueik nuo jo, nežiūrėdama į kitų pyktį. Pati, vertink mąstyk, jausk kaip teisingiau.
Mano parašą tu matai, svarbiausia nesipiktinti. :)

Pati pašok pagal savo dudele.Bus smagi mankšta

O kodėl vyras turi moterį "ant rankų nešioti"? Tiesiog gal pasirodė racionalesnis, ne taip greitai "įklimpstantis" vyras, ir tiek. Galbūt vyras, kuris nori lygiaverčių santykių, kuriam moteris ne "stiklo kalno princesė", o žmogus, draugė, partnerė, bičiulė, dėl to bendrauja neutraliau? O gal jam pačiam neaiški situacija, tai kaip jis gali aiškiai elgtis?

Kalbant bendrai - dažniausiai situacija yra neaiški, tik kartais ji atrodo aiški. Dauguma porų vis dėlto išsiskiria, nors jiems buvo viskas aišku... Bet kokiu atveju ateities nenuspėsi, kas bus iš tikro, nežinosi. Kas dabar tikra, gali žinoti tik dabar. Kas rytoj bus tikra, žinoti negali. Tiesiog paties sprendimo kaip tokio, kol nėra aišku savyje, gali nepriimti, jis savaime ateis, su laiku. Iki tol juk galima gyventi paprastai, daryti, kas norisi, bendrauti, kaip ir su kuo norisi. Tiesiog nesieti per daug savęs su tuo vyru, nemastyti, ko nėra, o vertinti, kas yra...

Pati pašok pagal savo dudele.Bus smagi mankšta

o jei vaikeli, skaiciau skaiciau tavo teksta, pradzioj galvojau, kad kazkoks psichiskai nesveikas, bet kai daskaiciau iki tos vietos apie blondines ir "neisgyjusias zaidas".... nu atleisk, bet ... uzsirovei ant zaidejo, mesk tu ji ir net i jo puse neziurek, tokie zmones ir po 100 metu neisgyja, ir po taves jis verks kitai ant peties, o po to dar kitai...

Patiko sis post'as, dekui! Reikia man dabar kazko tokio, kad mintys susideliotu. Butent taip viskas ir yra ir as pati tai zinau, bet blogiausia, kad paskutiniu metu kiek pavargusi emociskai jauciuosi ir viskas niuriom spalvom piesiasi. Tiesiog per daug emociju. Reikia paciai nusiraminti. Viskas yra gerai. Tikrai kad reikia darbais uzsiimti ir nesukti sau galvos. Kiek buvo gyvenime vyru, visada save kontroliavau ir net nebutu mintiems kurti temas, nes pati gan subalansuota asmenybe jauciausi ir visus atsakymus zinojau :)

Na, kad neverke jis man ant peties. Bendrais bruozais uzsimine apie buvusius santykius kaip ir as jam. Zmogus tikrai sveikas, uzima pareigas, turi tam tikra statusa visuomeneje ir kartu sava gyvenimo filosofija, i viska ziuri gan giliai ir pragmatiskai ir, pavadinkim, savotiskai :) Jokios žalos bendraudama su juo nepatyriau. Ačiū už rūpestį.

Super! Būtent tai, ko aš ir laukiau. Labai geras tas :"Svarbiausia nesipiktinti". Labai dažnai gyvenime mums to trūksta. Gyvenam niūrumoj, supriešintoj, piktoj visuomenėj ir kartais dar patys savo veiksmais kuriam destrukciją ir kenkiam sau ...