Nesutarimai

Sveiki. Turiu kelis klausimus ir norėčiau sulaukti nuomonės. :) Turiu vaikiną,draugaujame 11 mėnesių (o pažįstami jau apie 3 metus) ,ir tiesiog mūsų santykiuose yra problemų. Prieš maždaug 8-9 mėn,santykių pradžioje buvau jam neištikima. Bet ne realiai,o tiesiog paflirtavau per sms žinutes. Tuomet buvome susipykę,jis nuolat buvo manim nepatenkintas,ir čia taip iš pykčio turbūt gavosi,ar pavydą norėjau sukeltineatsimenu. Daugiau to nebekartojau. Tas flirtas buvo gan paprastas,apie lovos reikalus nė žodelio nebuvo,tik bučiukai ir kažkas pan. Vaikiškai. ;D Tai va,nuo to laiko jis manim visiškai nebepasitiki,ir mane tai veda iš proto. Kokia meilė be pasitikėjimo? Juolab uždraudė visiškai su betkokiais vaikinais bendrauti sms žinutėmis,skype'u ,ar eiti į internetinius puslapius,kuriuose pokalbiai,kaip www.xat.com ,nes bijo,kad tai nepasikartotų. Bet juk žmonės mokosi iš savo klaidų! Kai pasakiau jam tai,jis sakė kad aš nesimokau iš savo klaidų,nors jau pusę metų,net daugiau su niekuo neflirtuoju,nuoširdžiai gailėjausi. O dabar tiesiog taip gaunasi,kad esu izoliuota nuo virtualaus bendravimo,nors turiu kelis gerus draugus,su kuriais tikrai neflirtuočiau niekad,bet ir su tais nenori leisti. Tai va,norėčiau nuomonės,ar tai iš jūsų pusės teisinga? Aš jam paklaustu,nes nenoriu išsiskirti.
Yra dar vienas klausimas. Mudu kažkada senai sutarėme,kad "išdykausime" tik kartu,per telefoną. Bet būna tiesiog,kad su juo neįdomu per tą telefoną,nes jis niekad nesiima iniciatyvos mane sujaudinti,visad turiu daryti tik aš,todėl vėliau pradėjau viena pati save tenkinti,be jo,ir dėl to jis smarkiai supyko,net skirtis norėjo.. bet juk tai asmeniška! Juk čia tik mano reikalas,juk galiu ir viena save tenkinti,tai nėra kažkokia išdavystė,o anot jo tai išdavystė. Nesakau,kad jis manęs netraukia realiai,bet per telefoną tai visiškai ne,nepatinka man tai,ir jis neleidžia vienai.
Tai va,ką manot? Kaip su juo kalbėtis,kad suprastų,ko aš noriu ,o ne tik tai,ko jis nori,kad nebūtų viskas tik pagal jį. :) kaip jūs mano vietoje reaguotumėte?

jėzau... o tai tau būtina pliurpt apie kiekvieną savo žingsnį tam vaikinui? pati sakai, jog tai asmeniška. tai kam iš vis pasakoji?

Nes susitarėm,kad būsim atviri. Aš iš lempos nepasakoju,jis pats paklausia ir prašo sažiningai atsakyti

Iš vienos pusės, norėčiau žinot, o iš kitos manau, kad nebūtina viską pliurpti kitam.
O šiaip manau, kad jis tave per daug kontroliuoja, nei bendraut neleidžia, nei pačiai save patenkint. Nesąmonė. Žmonės turi būt laisvi. Juk jei norėsi ką blogo padaryt,tai ir padarysi.

Nu nesąmonė, bent jau apie savęs tenkinimą tikrai nesunku būtų ir nutylėt. Tuo labiau, kad žinai jo reakciją. Apie vaikino nenormalų kontroliavimą manau nereikia net šnekėt...

Nu vat aš irgi taip galvoju,kad per daug man gyvenimą suvaržo,bet kai tik jam apie tai pasakau,iškart užsirauna ir skirtis siųlo,jeigu taip.. tai net nežinau,gal tikrai skirtis

Nu tai nereikėjo užsiiminėt nesąmonėm, kelt pavydą jam ir pnš, dbr žmogus tavim visiškai nepasitiki ir žinok prireiks laiko kol tą pasitikėjimą atgausi, o kai žmogus "myli" (pavadinkim taip) tai tavo vaikino reakcija yra labai natūrali, aišku nesakau kad tai negali kelt diskomforto, bet reik kažkokiu būdu išsiaiškint, nes pasitikėjima palaužei būtent tu

Kaip sakant, kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį

Gerai,bet visi žmonės mokosi iš savo klaidų,na,bent jau dauguma ir apskritai,kokie meilė be pasitikėjimo? Nebe meilė jau,o nežinau kas.. Atrodo jo,padariau aš tą klaidą,bet juk galiu pasitaisyti. Beje,kaip jis pats elgiasi,kai susipykstam prikaišioja kitas panas,tipo jam dėmesį rodo kitos,yra iš ko rinktis,o vėliau prisipažįsta,kad melavo,nes pavydą norėjo sukelti. ir šiaip jei jau neketini daugiau žmogum pasitikėti,tai kam tau laikyti dar jį prie savęs? O jis laiko. Pasiųlo skirtis,iš principo sutinku ir paskui gailisi,nebenori skirtis ir panašiai. Nesuprantu aš pati jo..

Nematau nieko normalaus, kad vyras masturbaciją laiko neištikimybe ir nurodinėja, kada moteris tai gali daryti. Kažkaip jau "sick"...

Ir tikrai nemanau, kad tos pavydo scenos dėl kažkokių žinučių, tiesiog kai kurie žmonės yra perdėtai pavydūs, ir tiek - čia jau psichologinės bėdos, kurias reiktų spręsti, norint pilnavertiškai bendrauti. Paklusti visiems įgeidžiams nematau prasmės - dabar negali bendrauti su jokiais vyrais, negali savęs patenkinti, kada nori, paskui jau negalės net žvilgtelti į šalį.

Nekalbėjau aš apie mastubacijas nežinau kodėl tu čia prikišai

O pavydi, nes bijo prarast, čia jo problema, bet ją galima žmogui padėti spręsti visų pirma

Galima padėti spręsti, kai pats žmogus mato, kad tai problema, ir nori ją spręsti. O kai žmogus pavydą suvokia kaip natūralią reakciją į esą netinkamus kito žmogaus poelgius, niekaip nepadėsi.

Aaa 15meciu nesamones. Here we go again..
Viskas aisku.
Susirask kokios nors produktyvesnes veiklos negu su tokiu "vaikiiiinu" prasidet. paciai geriau bus.
Nors seip kai tokiu nesamoniu pasiskaitau tai tiesiog liudna pasidaro, an kiek tusciagalviu karta auga.

Kad tu net nežinai kaip jis suvokia tą pavydą tai ką tu gali pasakyt apie šią situaciją Beto kaip sakoma, visada gali "atvert akis" žmogui, ir ten kur nematė problemos jis gali ją pamatyt ir norėt keistis. Bet aišku visada lengviau tiesiog nurašyt žmogų

"Akių atvėrimais" netikiu - žmogus mato, ką nori ir gali matyti. Viskam savas laikas - jei norės, tai pasikeis, bet versti matyti tai, ko žmogus nemato, nematau prasmės.

Šiaip kadangi dar vaikai ten, tai gal ir suprantama kažkiek, kad nesuvokia tokių dalykų - durnas dar tas bernas. Tik klausimas, aišku, ar proto įgaus kada nors, nes šiaip, žiūriu, ir suaugusių tokių pasitaiko.

Aš į amžių neatkreipiau dėmesio, ėmiau kaip bendramažius mano klaida Nes viskas keičiasi tada, tokiu atveju dar tik mokomasi santykių, tai čia tada nk nuostabaus.

Na suvaržymai prie gero neveda, o ir taip nebūtina viską sakyt, jei kažko klausia, tai dalį pasakai, o dalies ne.. Ir problemos kaip nebūta, ir šiaip jei visokie tel žaidimukai nesiseka, tai išvis ir nereik jų žaist

ka galiu pasakyt, kol tavo vaikinas nepasikeis, tai jus lygeverciu santykiu neturesit. is to ka parasei tai aiskiai matosi kad bicas zaidzia dviem kortom, tai yra vercia jaustis tave kalta ir grasina kad paliks, tai jam leidzia ribot tave. cia jau yra psichologine prievarta, gerai pagalvok ar tu tikrai nori su juo but. ribodamas su kuo draugaut ir galu gale ka su savo kunu daryt jis tave riboja tiek nuo saves pazinimo tiek nuo bendrai aplinkos pazinimo ir tobulejimo. jam tiesiog yra lengva tavim manipuliuot sukeliant kaltes jausma, cia yra tiesus kelias i kompleksus. jei tau yra tiek metu kiek pasirasius, tai tu dar daug pasaulio pamatysi ir su daug ivairiu zmoniu susitiksi ir neleisk kad kazkas tave nuo to laikytu, juo labiau pasitelkus grasinimus.

Tiesą sakant, pažįstama situacija. Taip pat turiu tokį pat vaikiną, kuris bando izoliuot nuo bendravimo su kitais ir kiekviename žingsnyje reikalauja "ataskaitos", nesvarbu ką bedaryčiau. Realybė yra tokia, kad jei skirtis nesinori reikia kalbėtis - pasakyti kas nepatinka, paaiškinti, kad tavęs jis varžyti negali. Tarp kitko, teisingai čia kažkas minėjo, kad nereikia kiekvieno savo žingsnio pasakot. Iš pradžių ir aš pasipasakodavau, o dabar tiesiog nutyliu. Nemanau, kad reikia viską žinoti.. Reikia kažką ir sau pasilikti

Prieš kažką sakydama vaikinui pagalvok, kaip tu reagutuom į tokį pasakymą iš jo. Būti atvirai nelygu, neįžeisti vaikino, auksinė taisyklė santykių: prieš sakant, darant pastatyk save į antros pusės batus. Tas pats liečia ir ką turėtum pasakyt, ko paprastai nepagalvotum pasakyt.

Na aš jau tikrai neisterikuočiau,jei jis tenkintų save vienas pats man tai atrodo gan normalu ir asmeniška,niekada dėl to nesupykčiau.
Na,o jei būtų neištikimas taip pat kaip aš,po kokių 4-5mėn būčiau atsileidusi,tikrai nedrausčiau žmogu bendrauti su kitomis panelėmis (draugėmis) jei jis nuoširdžiai gailėtųsi ir karts nuo karto bent jau parodytų apie ką bendrauja. Maniškis viską draudža ir dar drįsta klausti AR NECHATINAI SU KUONORS ,tada jau nervai man sukyla,kaip jis gali to klausti,jei ir pats puikiai žino? Fb,skype slaptažodžius turi,taip pat tikrina telefono išklotinę kam kiek ir kada rašiau. Man jau rai senai įgryso.. ne kartą dėl to pykau,prašiau taip su manim nesielgti,o jis visada man primena mano klaidas + save išaukština sakydamas,kad jis geras ir nieko nepadarė. Toks jausmas,kad jis gyvena praeitim,kad visos klaidos jam ramybės neduoda ir nepraleidžia progos ape jas man priminti ir paklausti "kaip tu galėjai?" ... Sunku su juo. Man jau jis tiesiog ima atsibosti,kartais pagalvoju,kam man su juo kentėti,kai be jo galėsiu benrauti su kuo tik noriu? Bet kitą vertus man su juo gera,su juo jaučiuosi tikrai savimi,tik va ta praeitis labai trugdo toliau kažką bandyti.. o pavydus jis tragiškai! Tik pažiūrėsi gatvėj į kokį grojantį gitara vaikiną,iškart susiraukia ir klausia,ar jis man patinka..