nesusitaikau su issiskyrimu

Oh god.
Niekas tau nieko netikėto nepasakys. Pamiršk.

Praeis. Taip ir turi būti. Kodėl šiais laikais nemokama liūdėti? Pakentėti? Jei kažko brangaus netenki, tai natūralu dėlto liūdėti. Ir temų kurti tikrai nereikia.

Jokie patarimai cia tau nepades, laiko reikia daugiau, kad praeitu per 2 savaites sirdagrauziai nepraeina....po menesio ar dvieju i viska kitaip jau ziuresi ir susivoksi kas yra kas.
ir jei jau pasake, kad nebejaucia nieko, tai graziai issireiskus "veliava ir bugna jam i rankasir tegul eina is kur atejes"!
ir pamirsk....dar viskas tau pries akis.

Mano mama visus metus buvo žiaurioj depresijoj, kai ją paliko tėtis, po dvidešimt metų santuokos. Ir ką, šiaip ne taip išgyveno. Išgyvensi ir tu mergyt.

Nereikia tų draugysčių su buvusiom meilėm. Beveik niekad paprastai bendraut nebeišeina

mna irgi taip buvo.. kai mane paliko ir siule but draugais as per ta isterija emiau nekest ir sakiau akd isvis nebendrauusiusu juo..nenoriu... praejo kazkiek laiko supratau jog tai kvaila nebendraut su zmogum..juolabb kad dar teks su juo matytis kai dabar susitikus ji nesenai buvau.... pasisveikinau jis pasisveikino ir tiek tiek..nieko neklause nei nieko ) bendravimo..kazkaip net kvaila

ir plius geriau filmo atgal neatsukineti ir nedelioti ka ten buvo prisnekejes, ka ten buvo priskiedes....jei pasake, kad nebera jausmu, vadinasi taskas. i suduzusi puodeli karstos arbatos nebeipilsi. pamirsk ir gyvenk toliau. paziurek koks grazus ruduo uz lango lisk is namu, eik nuo kompo ir uzsiimk kokia veikla geriau, nes taip ieskodama patarimu, atsakymu "kodel? kodel man? kodel dabar? o gal as kalta? o gal reikia bandyti vel?" tik dar daugiau grausi save.

Nieko tu neatstatinėk. Niekad nesidaryk atgal. Visad žvelk tik į priekį. Bus tų tau vaikinų. Žiūrėk, pati pradėsi mėtyt vaikinus, daužyt širdis ir pan. Gyvenime teks pabuvoti abejose barikadų pusėse.

visi yra iskenteje issiskirimo skausma (apie cia esancius rasau). Man stogelis 'ciuoze'konkreciai.... Nezinojau kaip gelbetis tai nusipirkau knyga"visi vyrai kiaules,...." Skaiciau kol sirdis nurimdavo ir pradedavau normaliai galvot....
Praeis viskas.Tik duok laiko laikui! Nu ne tavo tai zmogus. Nusispjauk per peti ir pasakyk"...geresnio gal ir nerasiu,bet tokiu....dar bus" Auksciau nosyte,jis nezino ka prarado

Jei trypčiosi vietoj, tikrai nesupras. O gal ir jam nereikia suprasti?

hmm...taip taip..mano situacija ta pati..tik įvyko prieš tris savaites..bet priežastis ta pati - dingę vaikino jausmai..tik palikau aš jį, nors tai buvo sunkiausias sprendimas gyvenime..bet aš negalėjau apsimesti, kad nematau jo tuščio žvilgsnio lyg būčiau permatoma ar visai nereikšminga..mano jausmai čia..bet reikia susiimti, tiesiog kartais reikia elgtis taip, kaip nenori..paleidau, tegu eina sau ir būna laimingas..kas bus toliau, nežinau..nežinau, kada pati nustosiu tikėti, kad dar gali viskas pasikeisti..svarbu susilaikyti nuo lindimo jam į akis..mes bendraujam dalykiškai, po išsiskyrimo buvo dukart pas mane..pirmąjį kartą tikrai buvo visokių minčių, bet antrąjį tiesiog minimaliai mandagiai pakalbėjau ir neišsidaviau niekaip, nei kaip jaučiuosi, nei kokia nusivylusi esu..kartais gyvenimas toks..

turi tik dvi normalias iseitis. pirma iseitis - pamirst. antra iseitis - pamirst. Rinkis,kuri atrodo geresne
o kaip tai pasieksi, tai jau tik tau vienai zinoma. laiko pagalba,draugu pagalba, darbo pagalba, hobi pagalba - tau sprest.

zinai as ir pries koki menesi issiskyriau su savo vaikinu, suzadetiniu, su kuriuo planavome greit tuoktis, nezinau kas nutiko taip pat pasake nieko man nebejaucia ir taip pat kaip tu negalejau susitaikyt..galvojau viskas gyvenimas baigtas, nesikeliau is lovos, nevalgiau, vergdavau per dienas, rasydavau, skambindavau jam,maldavau sugrist...jauciausi kaip kokia beprote..net save taip ir vadindavau...pradejau gerti ivairius raminamuosius kad bent jau nakti pamiegociau nes budavo nueini su ta pacia mintim miegot kad mes dar susitaikysim ir keliesi su ta pacia..po to pagalvojau kad nebegaliu taip, suslepiau jo daiktus nuotraukas, pradejau kviesti draugus kur nors iseiti,galu gale kai jie neturedavo laiko sededavau draugas.lt ir flirtuodavau su vaikinais, stengiausi visiskai apie ji negalvot.....dabar jau geriau dar pagalvojus sirdele suskauda bet laikas isgydys, pajuokaudama vadinu issiskyrimo skausma liga pavadinimu vyrizmas ir reikia gydytis tuom kuom susirgai nepamirsk kartot kad gali ir geresni susirasti o jis taves nebuvo vertas ...sekmes !

Taip, nepades nei kitu patarimai, nei guodimai....Kai mane paliko, kankinausi 1,5 metu....Per viską pati pereiti turi, padaryrti savo isvadas. Ir zinai...i ta pati vandeni du kartus neibrisi, ir suduzusi vaza suklijuota jau nebus nauja....Kai manasis po 1,5 metu grizo, pamaciau, kad ir kankinausi, pasirodo, visai be reikalo. Taip, kad tik laikas viska i vietas sustato...

Si rudeni bus metukai, kai jis mane paliko.. O pamirsti vis dar negaliu - nzn ar todel, kad ji isimylejau lb staiga ir be galo aistringai, ar kad tai pirmas vaikinas, kuris mane paliko, bet jo istrinti is sirdies negaliu niekaip..
Myliu, prisimenu, retkarciais - paskambinu, kai issiilgstu.. paplepam.. jam viskas gerai, jis laimingas, turi drauge.. .. manau tie musu pokalbiai man labai padeda - nebepuoseleju tusciu vilciu, nebeverkiu, tik jauciu kazka be galo svelnaus ir artimo jam..
Manau likti draugais - nera blogai. Bent jau as daug geriau jauciuosi, retkarciais galedama isgirsti, kad jam viskas gerai, ir kad jam puikiai sekasi, na apskritai - kad vis tik jis saunuolis, todel ne veltui pamilta, ir kad as nesu beviltiska paliktoji - tiesiog taip likimas leme ir tiek.. juk sirdziai neisakysi..

mane vaikinas paliko po dvieju metu draugystes... pazinojom vienas kita taip gerai kaip net patys saves nepazinojom... o se tau ta diena kai mums turejo but 2 metai jis eme ir paliko mane... kitaip sakant pasielge kiauliskai ir tiesiog net nk nerase ir neskambino... neatvaziavo pas mane... ash jam rasiau... skambinau... ko tik nedariau o jis numetinedavo kol galiausiai isjunge telefona... visa vakara praverkiau nuo vgisokiausiu minciu... nezinojau ka begalvot ir daryt... kita diena viskas buvo taip pat... nk nerase nekele ragelio... po poros dienu suzinojau kad jis turi kita... parklupau... rekiau... asarojau... maniau mirsiu is skausmo.. po menesies laiko jis apsireiske,... "tipo" atsiprasyt uzsinorejo... matyt sazine prabilo... ta menesi buvo tikrai beprotiskai sunku... tevai nezinojo ka man daryt... pirmoji meile ir tokia nesekminga... bet dabar as tik juokiuosi is to... praeis ir tau mergyt... esi ne pirma ir ne paskutine kuriai taip atsitiko... visi kazkada turim isgyvent sita karteli... oo dar kiek ju bus... tad prasyt jo kad gryztu... sakyti jam kaip tau sunku ir skaudu-beviltiska.. nereukia sitaip daryti... o tu nors ir kaip tau skauda vaidink jog tau gerai... sypsokis.... flirtuok su kitais... suzinojes jog radai kita... ji uzplus pavydas ir tada lauk kovos

Tie skambciojimai ir pasikalbejimai,manau,kvepia mazochizmu....pati save valgai, kankini...tik tiek. Jokio cia svelnumo neizvelgiu. Tiesiog tai prie nieko neveda. Reikia uzversti ta knyga,nes tik tau sunkiau.Turi zmogu paleisti, jei jau viskas subyrejo. Suprantu, kad sunku,bet...

Reikės sukurti vieną temą visiems verkšlenimams.

..o kas tave pririses laiko temose verkslentaujams??
..nepatiko tema - shiaushk is cia!