Nesantaika šeimoje

Ne veltui sakoma,kad nėra šeimos be dūmų,bet ar tų dūmų tiek daug,kad jaunos šeimos byra lyg kortų nameliai,ar nebemokame ir nebenorime spręsti problemų,kurios iškyla?

Noriu pakviesti pasisakyti apie iškilusias problemas,tai lgali būti ir labai intymu,bet apie seksą juk kalbame ir nejaučiame jokių skrupulų,tai kodėl nepamėginti draugiškai spręti ir kitų problemų,o jų tikrai yra ir ne vienam iš mūsų.

pridedamas galiu pasakyti, kad remiantis statistika, kas antra seima Lietuvoje skiriasi. To pasekme matome, kad ir draugas.lt, - 25, 26 m. moterys jau spejusios issiskirti, turincios po viena, ar du vaikus.

nesantaika šeimoje kyla ko gero labai dažnai; svarbu, kad ji neįsišaknytų, reikia kalbėtis, ieškoti kelio, sutarimo; visi tai žinome, bet ką daryti, kai vienas nori kalbėtis, o kitas negirdi ar girdi tik save?..ar prisidirbęs lyg ausų, nemoka atsiprašyti...

Man irgi atrodo, kad visos bedos kyla tik del nekalbejimo.Aisku , kad daugumoje seimu vienas kuris tai nenori kalbetis, bet juk moterys yra gudresnes , ir juk kiekviena gerai pazista savo antraja puse... Reikia pasistengti prakalbinti tokia kalba, ar veiksmais, nuo kuriu jusu antroji puse neturetu kaip issisukti...

kitos seimos sneka, sneka, sneka sneka, ir rezultatas buna tas pats, t.y. absoliutus 0. Daugelis problemu kyla del egoizmo, ir nenorejimo matyti kito poreikius (ne apie fizinius). Metaforiskai kalbant vienas sako - tu duok man pirmas, veliau as tau duosiu. Kitas sako ta pati - ne, pirmiau tu duok, o as tada jau.

Aplamai tai reiktu ismokti pirma duoti , o paskui jau laukti atgalinio proceso. Tik kazkodel seimoje abu laukia, kuris pirmas prades tai daryti ir nieko nedaro. Jason gerai sakai, reikia ne tik kalbeti, bet ir kazka daryti.

tai jeigu tiek daug konfliktuoja ir skiriasi, tai kam ta santuoka reikalinga.. gal pirmiau reiketu apsiprasti ir pagyvent nesusituokus. velniam ta santuoka, jei zmones nesugyvena. jau geriau susimetus pagyvent ir skiriantis maziau problemu butu

tas tai taip,ir as kad pirma susimete pagyventu,kad pazintu vienas kito netik gerasias puses,bet ir blogases,juk mes visi turim ir - ir +,
bet ta santuoka,tie stampai vistiek kazkaip veikia poras,nes yra atveju kad susimete pragyvena po 10 ir daugiau metu.o poto apsivede ir po pusmecio skyrybos,

Jei man kas grazintu atgal 6 metus, tikrai nebesituokciau

Kodel mes tokie negailestingi patiems arciausiems zmonems, kodel tiek uzsispirimo, norejimo kazka pakeisti jame, nors lyg pries istekant ir vedant atrode tobulas.Kodel mes kitaip reguojame i panasias situcijas su vyru ar moterim, sese ar broliu?
Manau jeigu brolis neisplaus indu, ar numes ne vietoje drabuzius, reguosime kitaip, na o jeigu tai vyras tai be poros dienu nekalbejimo neissisuksi.

alexi, ne noras kazka pakeisti kitame. jei jau esam kartu, reiskia ir esam pasiryze kartu augti, bresti, mokytis ir keistis. kol neisisuki i bendra gyvenima rimciau, visada trukumai maziau pastebimi, bet kai susirisama rimciau, tampi pastabesnis ir priekabesnis. dazniausiai ir ta saldi romantika dingsta kai abu visa galva pasineri i rutina ir buiti. tai normalu. tik po to reikia moketi tai priimti ir mokytis spresti kartu. pavieniui kai bandai uzglaistyti tai, niekada neduos reikiamu rezultatu. pas mane labai didziule problema buvo. kai tik problema, taip vienas daug kalba, kitas isvis nekalba. tikisi jog antroji puse isspres bendras seimos problemas. ir kai galu gale viskas prieina kritine riba, kazkas iesko lengviausio budo- apeiti kliuti arba is vis iseiti... todel tos skyrybos tokios daznos. nemokejimas esant kartu, kartu toliau ir viena kryptimi ziureti. isikalti i galva visam- nuo siol jus dviese. nereikia buti maziems vaikams egoistams. taip santykiai nestatomi...

Išmokite skaičiuoti. Kiek žmonių gyvena pasaulyje? Kiek tarp tų milijardų turite artimiausių žmonių? Ko gero vienos rankos pirštų užtenka? O kodėl skaudiname būtent tuos, kurie artimiausi? Kodėl nesėkmės darbe, kelyje ir t.t. išliejamos namie? Dabar mokykitės pagarbos....

sutinku su viskuo kas yra pasakyta tik noreciau dadeti toki dalika... net gi kai vienas pradeda duoti jis ir duoda visa laika... o kitas sugeba tik imti kai duodantis bando tai keisti is imancio susilaukia ne tik nepasitenkinimo ir priekaistu...

Paskutiniu metu gyvenu juodoj nesantuokoj su vyru, nekaltinu vien tik jo.Priezasciu daug.Noriu su juo kalbetis, bet jis ,mano pokalbius tik ignoruoja.Gyvenu didziulej itampoj, pati prasau skyrybu,nes jau nebegaliu.Kencia darbas, kencia aplinkiniai, nes esu pastoviai susigruzinusi.Dabar ir .Skauda visur.Matau ir savo kaidu, bet kodel jis savuju nepripazista.Aplinkiniams bandau apsimest, kad ner man jau taip blogai, bet is tiesu...Mirstu...Kaip isgyvent ta laikotarpi, kaip priprast, kad jau mes nebebusim kartu...Gal ir ne i tema as cia...

smilte, nebekankink saves. nenori sneketi- tegul jis tyli. ne visi moka pripazinti savo klaidas ir dar is ju pasimokyti. palik uzsispyreli ramybej. kai prabus zmogiskumas ir suauges zmogus jame, pats pasiprasys kaip mazas vaikas ant puoduko normalaus pokalbio. neskubekit su tom skyrybom, veliau gali buti skaudu, kai pamatysit jog paskubejot. ignoruok ir tu ji. kai abu tylesit, maziau barniu bus, lengviau paciai bus. gyvenk toliau savo iprastu ritmu, namuose tegul buna tyla. ji galbut slegia, bet su laiku isnyks, atsipaipalios tavo vyras. visi jie kada nors issiblaivo, jei ne po alkoholio, tai bent jau po letargo miego. jam kur kas lengviau tave ignoruoti, kai tu taip giliai imi i sirdi ir jis tai mato. nepabijok ir jam nagucius atkisti. nevargink saves uzsiversdama tokia jo nebrandumo nasta sau vienai. pakvailios ir atsimerks. ir tik tada su juo galesi pasikalbeti. pakovok ir uz save.