Neapykanta

Kur pazvelgsi, visur apie meile snekama Reikia gi ir priesinga poliu apzvelgt, siaip, del idomumo...
Kaip jus suprantate neapykanta? Ar jauciate ja? Tai geras ar blogas jausmas? Ir panasios mintys

Na jeigu ta neapykanta neuzvaldo viso zmogaus,tai nieko blogo,viska reikia pajausti ir pykti ir nerima ir skausma,juk taip zmogus dvasiskai auga ir bresta,visko reikia tik su saiku.Mano galva besaike meile gali buti ne maziau pavojinga uz neapykanta.

Mano nuomone, neapykanta - blogas jausmas. Neapykanta sukelia tik pykti, o pastarasis jausmas - dar blogesnis .
Sie jausmai nulemia zmogaus elgesi, kaip ir kiti - tarkim meile. Sutinku su linna, kad besaike meile (nors ir koks tai geras jausmas butu) - prastai . Zodziu viskas, kas perdaug - nesveika )
Nerimas ir skausmas - jau kas kita.
Jeigu nerimas - ne paranoja, tai nieko blogo, juk zmogus esi gyvas padarelis ir turi kruva jausmu
O apie skausma net nezinau ka parasyti, nezinau ar tai galima priskirti prie jausmu, gal tai greiciau savijauta?

As rasydama apie skausma turejau galvoje ne fizini skausma,o dvasini,kai del isgirsto pikto zodzio,isdavystes ar pan.skauda sirdute,cia aisku nemalonus jausmas,bet jei taip jautiesi retai manau nieko blogu,kai pats pajauti ka tai reiskia stengsies kito zmogaus neuzgauti,na jei esi geras zmogus ir negyveni pagal taisykle"akis uz aki,dantis uz danti"

supratau, kad kalbama apie dvasini skausma, kuris labai daznai skaudina daug skaudziau. Fizinis skausmas isgydomas, su dvasiniu - sunkiau, lieka drumzles - nuoskaudos...
Gyvenime stengiuosi (manau, kaip ir dauguma normaliu zmegeliu) nieko neskaudinti, bet deja kartais gaunasi ir netyciom. To paties kartais netyciom (o gal tycia ) ir sulauki
Zinoma, protingas mokosi is klaidu, todel ir sakoma: elkis su kitais taip, kaip noretum, kad su tavimi elgtusi

Taip visi esam kita zmogu uzgave ir nenoredami,o kartais ir noredami....tik paskui susimastom,bet nieko nepadarysi silpna zmogaus prigimtis.Blogiausia,kad dazniausiai nerandame jiegu toms klaidoms istaisyti.

Neapykanta yra dazna meiles palydove del to ir sakoma, kad nuo apykantos iki meiles labai nedaug ... ta galiu pasakyti ir savo patirties ... o buvo taip, kad myledama net neisivaizdavau, kad to mylimo zmogaus galiu kazkada nekesti, bet to mylimo zmogaus poelgis taip iskaudino, kad praktiskai tarp meiles ir neapykantos buvo kelios valandos t.y. tas laikas kai po iskaudinimo masciau kas nutiko ir pan. ... ta neapykanta pasireiske visisku zmogaus ignoravimu. Realiai dabar neapykantos gal ir nebera, bet ignoravimas vis dar yra.

negerai savye laikyti pykti ar neapykanta, tai grauzia tarsi kirminas. Reikia pabandyti viduje tiesiog atleisti tam zmogui. Ne jo poelgi ar iskaudinima uzmirsti, bet tiesiog, kad ir pasakyti sau -'as tave paleidziu ir keliauk sau' Tai ne mano isgalvojimai, o pasisemtos zinios is labai neblogos knygos 'Pasamones galia' - rekomenduociau tiems, kas noretu geriau save pazinti, suprasti ir siaip minciu pasisemti

na viskas butu ok, jei tas pats zmogus uzuot buves nuosalyje verziasi draugauti .... o tada "paleisti" tiesiog neiseina.

man pvz. zmona labai sako, kad nekencia mane, bet nieko....vis dar gyvenom )))))))))

turejo buti labai daznai

Svarbu suprasti, ko pati is to zmogaus nori ir ar is viso ko nors nori, susivokti savo jausmuose...
Jis verziasi draugauti, nes tikriausiai suvokia savo kalte ar padaryta zala, bet tai dar patikek - nieko neirodo.
Visi verti kito sanso, bet niekas neturi teises skaudinti kitu. Atsitinka visko, tok gyvenimas. Klysti ir is klaidu mokaisi ) (kaip kas)

antras sansas buvo suteiktas, bet prisikiaulino dar labiau

Neapykanta bjaurus jausmas,bet visdelto ji yra ir tikrai ne vienam zmogui taip yra...
Pvz man buvo,kad susipykom su drauge ir ji man tokiu kiulysciu pridare kad dabar ji man sukelia tikrai ne siltus jausmus,net paziureti i ja negaliu,is pradziu buvo neapykanta o dabar tik nemalonius jausmus,ir pasigailejima...

Tai iš tiesų meilė ir neapykanta stovi greta, tik reikia mokėti suderinti ir išmokti su tuo gyventi...

abiem galima megautis tiek meile tiek neapykanta...

Neapykanta turėtų būti pakankamai motyvuota ir jos ne per daug vienm žmogui

nzn net kaip cia pasisakyt... esu labai minkshtos shirdies zmogus...jeigu pikstu -tai neilgai. neapkest ko nors-tokio nera jausmo. yra tiesiog zmones su kuriais visishkai nenoriu bendraut,nors ir nejauciu jiems jokios neapykantos ar panashaus kokio jausmo. tiesiog taip jau gavosi,kad tie zmones man nemalonus

kai neapkenti ir kai zmogus nemalonus du skirtingi dalykai

manau pasakymas: nera to blogo,kas neisheitu i gera, cia tinka.
bet deje,negaliu ishsakyti savo minciu KODEL... nes negaliu jas visas graziai suformuluoti