Nauja tema apie senus dalykus

Dažnai tenka girdėti šiuos žodžius: "pasaulis yra mažas" ir kad egzistuoja išoriškai panašių (apie dvasinius panašumus šitoje temoje nekalbėsiu) žmonių.

Dažnas iš mūsų turėjo vieną ar daugiau įsimintinų romanų ar net stiprių jausmų, ir net šiame forume teko skaityti, jog kai kurie iš jūsų mielai sutiktų gyvai (tiesiog neįpareigojančiai) pabedrauti su savo EX.

Būna ir taip, kad gatvėje ar kur nors kitur visai netyčia matome žmogų, kuris išoriškai panašus į tą žmogų (vaikiną arba merginą) iš praeitis. Taigi noriu Jūsų klausti:


1. Ar dažnai taip atsitinka?

2. Kur dažniau sutinkate - gatvėje ar internete (nuotraukos pažintyse ir kt.)?

3. Kokia pirmoji Jūsų reakcija?

4. Ar kiltų noras užkalbinti tą žmogų?

5. Apskritai, ar draugautumėt su žmogumi, išoriškai panašiu į Jūsų EX? Kodėl?


Man kaip tyčia pasitaikė situacija (ilgai jau tokių nebuvo), kad per 2 savaites pamačiau savo ex-girlfriend :] Tiksliau panašių merginų atvaizdus internete.

Penkis klausimus sutraukus į vieną sakyčiau labai rizikinga įsižiūrėti į mergiotę panašią į ex, nes įsižiūri vien į atvaizdą, į iliuziją, kuriam spėriuoju būdu suprojektuoji buvusios simpatijos būdo bruožus ir suprojektuoji, be abejo, visiškai klaidingai. O po to nusvilsta žmonės, lyg netyčia atradę visai kitokius charakterio surėdymus. Man dar taip nebuvo ir tik džiaugiuosi

Beje, prisiminiau tokį pastebėjimą, kad darnioje poroje vaikinas ir mergina yra kažkuom, kad ir nežymiai, fiziškai panašūs vienas į kitą. Žvelgi ir matai, kad veidai dera. Tad ir Sidabrinio atveju sakyčiau jo ex kažkuom panaši į patį Sidabrinį

mystique,

Bet kodėl, kuom naujas žmogus (kad ir panašus) baisesnis už tą, kuris buvo mylėtas ir/arba nekęstas? Juk vis tiek prie tikrojo ex yra kažkokia trauka - noras tiesiog pabendrauti, pasidomėti kaip siseka ir t.t. Bet kas liečia ex, tai čia viskas aišku - žmogus ko gero jau turi savo šeimą ir į avantiūras tikrais nelįs. Tuo tarpu naujas žmogus gali būti ir laisvas (-a) ir įdomus (-i).

O 5 klausimus turiu ir noriu juos paskelti (ką ir padariau). Nereikia man ilgų rašinių, juk galima atsakyti ir keliais motyvuotais sakinukais. Juk tam dalykui nereikia 5 temų.

Bet čia ir yra didžiausi spąstai, kad sentimentą jauti anam žmogui. O šis naujai sutiktas panašusis prietelius - tik kartoninė kaukė, galima sakyti. Žodžiu, beveik garantuotas apsigavimas

Panašiai kaip stereotipiškai linkęs žmonių vardams prisiūdinti tam tikras savybes, kurios susiformavo pabendravus su pirmuoju sutiktu to vardo nešiotoju. Tarkim man visi igoriai yra matematikos genijai, aleksandrai - šiaip dori žmonės, o fedios primena kaimyną kiemsargį Ir trunka laiko persiorientuoti, kad antrasis sutiktas vardo savininkas iš tiesų visai kitoks

Tarp kitko, vienodų vardų tema irgi įdomi. Girdėjau vieną teiginį, jog nepatinkančio asmens vardas ir ateityje turės neigiamų asociacijų, o teigiamas turės teigiamų. O išorė identiška nebūna - visuomet yra skirtumų. Pastabus žmogus pamatys, kad ta pati mergina, kuri fotkinasi skirtingais rakursais visur atrodo šiek tiek skirtingai. Identiškumo laukt beprasmiška, bet pastebėjau vieną bendrą dalyką (neskaitant išvaizdos panašumų) - tai žvilgsnis. Psichologai sako, jog šis gali būti nesunkiai iššifruojamas ;] Tai yra, jeigu žmogui nori pasakyti labas, bet nepasakai, tiesiog pažiūri - tai pagavęs tokį žvilgsnį žmogus gaus tą nebylią informaciją. Galbūt tas dalykas veikia, nes tų merginų (nuotraukose) neverbalika man labai matyta. O tai dar labiau traukia. Nors tuos pačius dalykus mačiau ir kai kurių kitų merginų akyse. Ypač tai liečia labai asmeninio pobūdžio siunčiamus signalus. Bet tema ne apie tai. Jeigu žmonės klausia "ką darytum, jei turėtum 1 000 000 Lt", tai jaučiu visiškai pagrįstą teisę paklausti mano minėtų dalykų. Ir laukiu nuoširdžių atsakymų. Ačiū.

na kaip ir neteko dar sutikt kazko labai jau panasaus i ex...bet tokiu kurie,kazkuom panasus i tavo pazystamus zmones taip...tai tada kyla sioks toks smalsumas,susidomejimas tuo zmogumi...

serpiente,

O tas "šioks toks" susidomėjimas gali peraugti į ką nors rimtesnio? Na pvz., jeigu būtų sudarytos palankios sąlygos bendrauti ir geriau pažinti vienas kitą.

o ar nebus bandymas ieskoti praeities kazkokios bent detales,kazko,kas buvo,ko nesinori paleist. gal bendraujant su tokiu zmogum,o ypac ex,butu panasu i jo pakaitalo ieskojima... isvaizda,nu gerai,panasus.Pradedi bendraut ir pamatai,kad jo budas visai kitas,ar tai neerzins peraugimui i ale kazka rimtesnio?

ragany,

Vos tik išgirsi to kito žmogaus balsą - visos iliuzijos, susijusius su gražia ar negražia praeitimi, dings yt in vandenį. Dėl to ir smalsu ar galima įsimylėti "panašų bet visiškai nepanašų į ex" žmogų. O kad nebūtų mišrainės uždaviau 5 atskirus klausimus - galima atsakyti tik į juos, man to užteks.

Mat pasitaikydavo, kad pastebedavau, kad pvz, vaikino lupos ar pirstai panasus i ex lupas ar pirstus. O kadangi tas ex man kuo toliau, tuo labiau nepatinka, tai kazkaip iskart praeidavo noras bendraut O taip, kad viename zmoguje izvelgciau kita, nebuvo.

Va cia gryna mano ex,mano pirmos meiles, kuri truko 3 metus, kopija. Siaip dabartinis mano vyras visiska sio aktoriaus priesingybe, ir apskritai man toks tipas jau nebepatinka, bet sis vaikinas traukia vien del to, kad turi toki pati zvilgsni,manieras,sypsena.
O as maniau,kad tik su manim cia tokie bajeriai dedasi, o pasirodo,ne...

o man taip buvo, po kokiu 4m sutikau isoriskai labai panasia i savo pirmaja mergina kuri man ir dabar kelia tik siltus prisiminimus. Is kart man kilo susidomejimas ja ir jos visiskai kitox vidus nei buvusios nei kiek neatbaide aisku i kazka rimciau neperaugo bet vistiek smagu buvo
kita vertus jei ex kelia neigiamas emocijas tai neabejotinai panasus zmogus i ji taip pat sukels tokias pacias bent jau pradzioje.

Del emociju tu visiskai teisus. Gerai,kad man tokio antrininko nera teke gyvai sutikt, nes buves vaikinas iki siol sukelia geras emocijas... Keistas jausmas butu.Nenoreciau.

Norejau pradeti ziureti, kazkoki seriala t.y. muilo opera Tu-mano gyvenimas, ar pan, bet vos neissiziojau, nes pagr veikejas Gabrielis tragiskai panasus i mano ex

1. Ne, gal kai prisiminimai dar labai gyvi.
2. Gatvėje (be akinių, beje, iš toliau veido bruožų nematau - tai irgi fantazijai).
3. Jaudulys.
4. Taip - jei sumaišai, kad tai jis - juk neapsimesi nepažįstama; ne, jei ne jis.
5. Tai atskiras žmogus, jei labai patiktų - draugaučiau. Jei ne ypač - apsieičiau be jo. Taip, manau, gali kilti problemų su nereikalingomis asociacijomis, bet jei žmogus labai trauktų (juk susižavima ne vien išvaizda, tiksliau, greičiau ne išvaizda) bendraučiau - kam prarasti kontaktą su įdomiu žmogumi vien todėl, kad jis tau primena ex.

nekenciu ex. skyrybu ir po skyrybu metu jis sugebejo tiek prisis..... kad net bloga darosi ji pamacius......matomes ir teismuose del jo nemokamu elimentu......net purto isgirdus ar pamacius ka nors panasaus.......fuuuuuiii......alergija visam gyvenimui........

jei kas suabejos, kad taip gali buti, deja taip yra........ ir tie visi simptomai nepraeina jau 7 metai.......

Man neteko. Bet turbut ir nenoreciau. Turbut kuna pereitu siurpuliukai pamacius panasu i EX vyra. O del bendravimo - jei matyciau, kad jo charakteris geras- gal ir noreciau, nes nera visi prisiminimai susije su EX vien tik blogi. Nors is kitos puses - bendraujant su panasiu zmogum, manau nesamoningai bandyciau ieskot jame daugiau panasumu - ir be abejo ne tik is teigiamos,bet ir is neigiamos puses. O tai jau nieko gero. Todel manau geriausia nebarstyt ant zaizdu druskos, ir gyvent toliau, nesigreziojant i praeiti.

MD, tikrai taip, bet neigiamų savybių ieškotum ir tuo atveju, jeigu tas žmogaus nebūtų tavojo ex antrininkas. Tiesiog žmonėms būdingas toks elgesys (ne iš karto - ne pačių santykių pradžioje, o tik tada, kai jau ims graužt kasdienybė, smulkūs nesusitarimai buityje).

Šiaip asmeniškai (ko gero) elgčiaus panašiai kaip MD ir Joyce. Tiesiog tuo klausimu dar neturiu tvirtos nuomonės ir veiksmų planą. Mano matytos merginos gyvena už labai toli. Tačiau pirmąją antrininkę kažkada teko matyti visuomeniniame transporte. Važiavau į svarbų sesijos egzą. O jį stovėjo prieš mane, autobuso viduryje, už vieno metro. Be to, pirmas pagavau tos merginos žvilgsnį ir jis man pasirodė neiššifruojamas (o gal pats buvau nustebęs). Užkalbinti nenorėjau, nes tokiu atveju tektų praleisti egzą :] Mintyse pats sau pasakiau: baik to negali būti, turi kitų svarbių dalykų - galvok apie juos. Išsitraukiau konspektus, bet vis pažiūrėdavom vienas į kitą, yt būtume geri draugai. Egzą išsilaikiau preciziškai, man net pasisėkė - ištraukiau "palankiausią" bilietą. ;] Bet nepagailėjau laiko ir išvykau pas tą pirmąją savo ex, žinoma be kvietimo. Ir čia man pasisekė - įleido į baraką (šiaip ten kaune budavo durna tvarka, kad savaitgaliais ir dar be kvietimo tavęs neįleistų - o gal tiesiog kyšio laukdavo, šito nežinau), ne tik įleido, net pasakė naujojo jos kambario nr, o dar pasisekė, kad tądien mergina neišvažiavo namo ir kambary buvo viena... Bendravome neilgai, pavaišino arbata, vos neapsižliumbė, bendravimas nesiklijavo, kaip visada pasakė, jog sekasi jai kuo šauniausiai. Pasakė, kad Vilniuje būna dažnai, tačiau manęs tikrai nematė. Paklausiau ar užkalbintų jeigu pamatytų gatvėje? Atsakė teigiamai (nors ir be didelio intuziazmo balse). Supratau, kad nereikėjo man pas ją važiuoti. Nuo to laiko nebeskambinu per Kalėdas ir nesiunčiu atvirukų tortadienio proga (nors anksčiau buvo tokia garbinga tradicija). Antrąją merginą mylėjau labiau, draugavom ilgiau, šio bei to pasimokiau iš ankstesnių santykių, tad į praeitį visais įmanomais būdais stengiaus nelįsti. Dėl šventos ramybės.

O vat antrininkės man savaip įdomios, ne tiek dėl stulbinančių panašumų, kiek dėl skirtumų. Juk laikui bėgant mes ir patys kažkiek keičiames.