myli ar zaviesi?

Kaip atskirt siuos du jausmus?

Zavesys, simpatija gali atsirasti ta pacia minute tik pamacius zmogu, meilei gimti reikia laiko...tai tarsi tolimesne, subrandinto zavesio forma Aisku galima myleti, bet nesizaveti, cia jau tam tikra priklausomybes forma

Na, meilė yra brandus jausmas. Ją reikia suvokti ir suprasti. Meilė tai nėra prisirišimas prie žmogaus, mylėdamas duodi laisvę kitam žmogui, gerbi jo nuomonę, įsiklausai į jo žodžius. :) Mylint yra gera šalia žmoguas, be to, turi būti ir pasitikėjimas vienas kitu. Simpatija ir žavesys susiję dalykai. Žaviesi žmogaus kokią nors išskirtine savybe: vidine stiprybe, drąsa ar kažkuo dar.

jei kyla toks klausimas, žaviesi..nuo susižavėjimo viskas ir prasideda, kartais ties juo ir baigiasi..kaip jau minėjo, meilė yra brandus jausmas..prieš tą jausmą ko gero visada eina įsimylėjimo būsena, stipresnė už susižavėjimą..tačiau jei jau pereini pirmines būsenas ir pamilsti, klausimų nebelieka

patirk problema ar sunkia situacija su tuo zmogum ir dazniausiai jei tai buna zavejimasis ar tiesiog euforija, tai kaip mat prapuola, tada sprunki neatsisukdamas, o jeigu bandysi padeti ir istversi net sunkiausiu tam zmogui metu, ir NORESI buti su tuo zmogum, vadinasi tai meile..

ja ja..kaip tu, Taipsau, sukeli tas problemas ir sunkias situacijas iš nieko?

Priklausomybė meile nė nekvepia...


invazija, tai nebūtinai poros viduje susikūrusios problemos, jos gali ateit iš šalies. Tarkim, koks sukrečiantis ir skaudus įvykis, nu kad ir ta pati krizė Ką, nepadėtum mylimam žmogui, jeigu jis prarastų darbą, gal namus ar dar ką? O bet kam pinigų gi nešvaistysi.

mylimuke, aš suprantu, ką tu sakai, bet Taipsau siūlo PATIRTI problemą ar sunkią situaciją tam, kad patikrintum, ką jauti..o kai viskas gerai, KAIP TU TAI specialiai patirsi?

Na ji nerašo, kad specialiai patirt

na kaip ne..jei temos autorė klausia, kaip atskirt, o Taipsau atsako "patirk problemą ir suprasi"..meilę ir be sunkumų galima pažint, o jau kiek stipri abipusė meilė, žinoma, ateitis parodys ir tie patys sunkumai( didesni ar mažesni)

butent vaikuciai kad siais laikais specialiai to net patirti nereikia..
tu problemu sociai..
kai kam uztenka patirti tavo vaiko ozius, jam jau gyvenimas slysta is po koju, jau nekalbu apie padejima netekus darbo, kaip kazkas teisingai sake, bet kam pinigeliu juk su pagalbomis nesvaistysi.. o jei zmogui tikrai reikia, a? viskas daug paprasciau realioj buity nei sapaliojant apie tai teorijomis..

Taipsau,taip draugiskai visus pavadinai "vaikuciais",kad net prajuokinaiAr manai,kad tik dideli ir suauge pilieciai sugeba atskirti meile nuo susizavejimo?

ne nu, Taipsau, tu per toli žiūri..temos autorė kalba apie tą pirminį nesuvokimą, ar tik susižavėjo, o gal myli, o tu jau apie vaikus ir šeimynines problemas..gal sakau, truputį anksčiau reiktų suvokt, ką jauti, o ne šeimą sukūrus..ir problemos, apie kurias kalbi, parodo tik jausmų stiprumą, norą bet kokiu atveju išsaugoti santykius, sugebėjimą puoselėti jausmus

vaikuciai, tai cia mano zargonas, prasau nesuprasti, kad ji vartoju blogaja prasme
kad invazija, dazniausiai viskas vyksta taip greitai ir staigiai, kad ziurek cia susipazysti, cia jau tieeeek ivykiu rutuliojasi, kad velnias zino, ar as cia per toli ziuriu, o gal tik man taip buna..

o del meiles tarkim paaugliu, ar vyresniu, tai jokiu budu niekada nedrysciau sakyti, kad ot tie "mazvaikiai" tai nieko nesupranta.. anaiptol.. turiu daug aplinkoj zmoniu, kurie atrado tikrus jausmus dar budami paaugliai, ko net tikrai galetu pavydeti kai kurie suaugusieji, amzinai nesubrestantys.. (na juk yra ir tokia rusis)

vaikuti, Taipsau, kad ir kaip greitai viskas vyktų, apie jausmus reiktų suvokt pirmiausiai kas per žirafa turi būti, kad pirma ištekėtų, vaikų prisigimdytų, o tada sumąstytų "wow, o pasirodo, aš jį myliu" ar liūdnesnis variantas "oi, čia buvo tik susižavėjimas, ką dabar daryti"

Elara, na ir nebūtina tik pajutus kažką, pulti svarstyti, kas tai per jausmas, nebūtina skubėti įvardinti..nors vėl..jei tai pradinis skrajojimas, tai savaime susižavėjimas/įsimylėjimas, bet dar ne meilė

Invazija,bet idomiausia tai,kad daugumoje visi ir nori ta jausma is karto ivardinti.Koks laikas turi buti pakankamas,kad butu galima santykius apibudinti tiksliai?Vieni jau pacioje pradzioje suvokia savo isgyvenima ,kaip meile.Kiti-penkis metus bendrauja ir tegali pasakyti"zaviuosi tavimi....Atleisk,bet negaliu pamilti"
O kaip atskirti jausmus,kada juos ivertinti ir kaip suvokti-manau cia kiekvienam asmeniskai ir skirtingai suvokiami dalykai.Nera formules,kuria butu galima apskaiciuoti jausmo stipruma,nera tikslios formuluotes netgi meilei apibudinti.Kiekvienas suvokiame savaip,skirtingai,pagal savo standartus....

pritariu, bet galėčiau ir pasiginčyt, Elara tik va dabar tingiu labai