Motyvacija

Manau daugeliui is musu pazystamas toks jausmas kai kelyje link uzsibrezto tikslo-pristinga motyvacijos ir sustojame pusiaukeleje...Siuometu yra ivairiausios litaraturos prigrustos patarimais...Kaip nepaluzti ir islikti motyvuotam-Bet mane labiau domina jusu patarimai,kaip save eiti pirmyn skatinate jus?
Pvz.: As turiu viena diena menesyje-per kure nepaisau jokiu taisykliu ar tikslu,pamirstu viska ir tiesiog darau tai kas patinka :) o Kai buna sunku visada mintimis nusikeliu i ta diena ir planuoju ka per ja nuveiksiu :D

Per dieną valandą bent reikia tuo užsiimti, o ne dieną per savaitę O tikslo link judėjimas ir varomas pačiu tikslu, jei tikslo norisi, tai noras laimės visad.

moccasinus-suprantu tavo filosofija ir ji mano nuomone teisinga manau taip pat kaip tu-tiesiog klausiu budu kaip dar papildomai galima save motyvuoti...Tarkim turi svajone-pradzioi tiesiog degi visas ja igyvendinti-net suprasdamas kad tai uztruks 5-10 metu tuojau pat begi ir imiesi darbo...Taciau po 2 metu kartais gali ir susiviruoti...Nesakau kad apsigalvoti-bet tiesiog pavargti,issekti ir .t.t tai mano klausymas butu kaip ipusti daugiau ugnies i savo tikslo siekima vel?kad butu taip kaip pirma diena?turite kokiu metodu?

aš va turiu svajonę, kuriai reik daug pinigų, tai ir dirbu, o dirbdama saldainių valgau, jie suteikia energijos

Na abejoju ar saldainei man pades bet tikslus turime panasius-maniskis ir materialinis

viltis/optimizmas kad viskas pasiseks, žmogui suteikia motyvaciją. kaip ten sako, viltis miršta paskutinė.

Aš asmeniškai tiesiog suvokiu tokį dalyką, kad gyvenimas - stiprių žmonių reikalas, kuo stipresnis, tuo drąsiau ir t.t. įgyvendinsi svajonę ir t.t. ir pan., kitas dalykas, kad visada turi būt nuopuolių ir dažniausiai turi pasisekti iš pirmo karto, remiantis kitom sėkmės istorijom, tiesiog taip yra, neįskaitant išimtis. Ir vien tą suvokdamas sau keli klausimus ar vienam paskirsi laiką, ar kitam, bet kokiu atveju, didelis noras priveda prie tikslo :)

Uskaitau jusu mintis gerbiemieji-Tiesiog noretusi placiau...Pvz kai kurie zmones suskirsto savo tiksla i daug mazu ir pasiekus kiekviena maza mus apima pakylejimas-kuris dar labiau skatina veikti...Kiti ziuri motyvacinius movei kaip pvz http://www.alfavyras.lt/video/motyvacija-veikti/ http://www.alfavyras.lt/video/turek-tiksla/ Kiti apdovanoja save po kiekvienos mazos pergales-dar liti susiranda savo mokytojus(guru) kurie jiem prideda ikvepimo...Butent apie tokius dalykus as klausiu...Su jusu mintimis kad pats tikslas turi buti kaip ikvepimo saltinis as sutinku-Bet ar nezinote budu kas papildomai galetu padeti islaikyti mintis tinkamas ir nepasiklysti siuolaikinem pasauli kuriam tiek pagundu ir malonumu...gal koke filosofija ar kazkas panasaus?

Nėra atsakymo turbūt, nes kiekvienam individualus tas dalykas, vienam sportas, kitam alkoholis, trečiam meditacija, joga, dar kitam menas ar dar kas...

Jei truksta motivacijos, tai gal tikslas nera toks svarbus?

Elazu-Na matai tikslas man svarbus-jau kokie 4 metai sparciai judu i prieki...Tik va atejo metas kai reikia ipatingai susimti-va nesenai buvau pailset-draugai siaucia,linksminasi-moterys,keliones,alhoholis,prabangios masinos ir t.t...Atrodo va uzstrigau siek tiek vietoi db-ir taip norisi spjaut i viska ir prie draugu prisijungt...Bet ilgalaikei perspektyvoi manes toks gyvenimas koki jie propoguoja netenkina...Taip kaip ir savo tikslu atsisakyti nesizadu,jie man brangus ir svarbus-tik papildoma ugnis nepamaisytu :) Su ja tiesiog juk smagiau link tikslo artejam...Anyway as pasieksiu ko uzsibreziau-ir nereikia man tu lia lia-gal tikslas ne toks,ar gal optimizmo trukumas,ar gal tai nerealu-nes tikrai taip nera.

Jei tikslas tau yra svarbus ir tu PATS jį nori pasiekti (o ne sieki dėl tėvų, antros pusės, turimo socialinio statuso ar dar kokių ne iš savęs kylančių priežasčių), tai ilgalaikę motyvacija jau turi.
Dabar kaip jos neprarast - čia jau reikia ieškoti kas tau pasiteisina. Mano supratimu labai svarbus tęstinumas. Tarkime turi materialinį tikslą - nori ką nors nusipirkt ir tam taupai. Gali taupyti kiekvieną centą, valgyt vien kruopas/makaronus, neleist pinigų sau ir pramogoms ir t.t., ir tai tikrai duos didelį postūmį tikslo link, BET tokia taupymo strategija nėra tęstinė (sustainable) - prabėgs mėnesis kitas ir pasibaigs kažkaip blogai Geriau jau taupyti truputį ilgiau, bet eigoje neprarasti "sanity point'ų".
Tai vat tas pasirinkto ilgalaikio tikslo siekimo metodo tęstinumas mano galva ir yra svarbiausias būdas neprarast motyvacijos. Kitaip sakant, gyvenime reikalinga harmonija - reikia ir padirbėti, bet reikia leist sau ir pailsėti.

O kad nebūt vien abstraktūs pamąstymai, pasidalinsiu faina patirtim, kas man pasiteisino darantis universitetinius darbus. Triukas paprastas - vakare ilgiau pasilikti darbe/universitete ir darytis kas reikalinga. Rezultatas gaunasi toks:
1. Darbinėje atmosferoje lengviau susikaupti nuosekliam darbui (mažiau pagundų ir trikdžių), dėl ko dirbasi efektyviau
2. Taip padirbėjus porą val. išeidamas dieną jau gali laikyti "užskaityta" - matosi progresas
3. O prieš akis dar visa likusi vakaro dalis, kurią visiškai ramia sąžine gali skirti sau ir veikti ką nori

Tiek pastebėjimų

Aciu fel-pamastymai kuriuos uzskaitau ...Ir patarimas i kuri atsizvelgsiu

Na buvau "Forum one" čia ale lyderystės forume, tai ten apie tą motyvaciją visas dvi dienas beveik šnekėjo.. Tai realiai nėra ką čia suprasti. Gerai pasakyta buvo, kad žmonės žino kaip ką padaryti. Esi storas, trūksta motyvacijos numest masę? Na tikrai nesąmonė, nes kiekvienas žino, kad numest gali sportuojant ir tvarkant mitybą.. Bet ne kiekvienas tai daro..
O dėl motyvavimo, realiai pagrinde šios priežastys: džiaugsmas kurį gausi pasiekęs tikslus, pozityvumas pozityviai nuteiks ir aplinkinius, jei kalbėt apie finansinius dalykus, tai didesnė laisvė kažką nuveikti, nupirkti ir t.t. Tereik daryt..

Čia kaip ir su įkvėpimu, arba ji yra, arba ne. Pats save priverti, niekas kitas. Su laiku turėtų išsiugdyti vidinė motyvacija ir atsakomybė pirmiausia prieš patį save. Ką išbandžiau, jei kalbėtume apie rašto darbus, atsisėdi ir pradedi rašyti, kad ir viršelį. Svarbu prisėsti kasdien. Paskui įsitrauki ir parašai iki pabaigos.

nebūna tikslo be motyvacijos, nebbent tai tik graži svajonė. jeigu yra tikslas, vadinasi yra ir motyvacija.
temos autoriui, žmogus šiame yra įtalpintas į socialinius rėmus ir pasiekti gali pagrinde socialinuiuose rėmuose, na nebent tu ten išvyksi į kalnus kaip tibetiečiai ir medituosi kol pasimirsi. visur kitur vyrauja socialiniai rėmai. taip kad ir atsisakydamas to visko su draugais, tu paprasčiausiai įspaudi save į tuos rėmus, dėl kurių ateityje gali gailėtis ir vėl bus visi neišpildyti troškimai ir t.t. žmogus , kuris yra laisvas, jis nepergyvena dėl nieko, nesigaili kažko. jeigu tu gailiesi kažko, vadinasi kažką darai netaip. kaip atsirado budizmo filosofija? o gi taip, kai Budda turėdamas viską, suprato, kad jam viso to nereikia, taip ir gimė budizmas. kol žmogus turi troškimų, jis negali išsivaduoti iš materialinių iliuzijų.reikia visuomet pasirinkti, kuriuo keliu eini, nes šie keliai yra kardinaliai priešingi. retas žmogus sugeba atsisakyti visiškai visko ir pasiekti išsilaisvinimą. Indijoje, kadangi leidžia klimatas, kai kurie net apatinių drabužių neturi ir gyvena tik iš išmaldos. bet ten kita kultūra. Vakarų pasaulyje geriausia, kai tikintieji visas tas materialines gėrybes perleidžia savo bažnyčiai., taip atsikratydami pikčiausio tikėjimo priešo - egoizmo.

Mane eiti pirmys skatina jau pats tikslo buvimas. Nėra tikslo, nėra ėjimo į priekį skatinkis save nesiskatinęs.

ir koks tikslas?

Neatidarynėkit. Mėlynai paryškinta.

Antares-Na toks gailestis ir apmaudas yra del to ka as veikiu ir ko negaliu sau leisti ir t.t Bet tai liecia ne vien mano draugus ar ju gyvenimo buda...ta prasme jaigu galeciau gyventi 100 gyvenimu vienu metu tai visi jie pasuktu skirtingais keliais-O db renkiesi viena-pati svarbiausia,tai nereiskia-kad nenoretum kazko kito...pagal galimybes bandai suderinti...Bet juk neviskas imanoma-sunkiai isivaizduoju tarkim-Birzos makleri,budista,rastamana...Nors zmogus ir gali noreti siu visu triju dalyku,vienu metu...O visa kita tik pilstymas is tuscio i keura...
O apie norus ir budizma-gerbiu tuos zmones ypac tam visiskai atsidavusius ir tikrai as nieko pries kad jie metu metus saldo savo mazus susitraukusius nuo ryziu uzpakalius medituodami ant uolu ir bandydami pasiekt nusvitima...Bet mano kelias daug kam pasirodytu maziau tikslingas-neidomus man budizmas ir noru atsisakymas-gimiau zmogumi ir nugyvent noriu kaip zmogus su visom silpnybem,norais,klaidom ir pasiekimais...O ir ta pacia laisve kiekvienas supranta skirtingai-tie vienuoliai man primena-filosofijos extremalus-kurie teigtu-jaigu negaliu tureti nieko-tai geriau atsisakysiu visko...Juk jie taip pat nelaisvi-jie net noreti negali...ar tai laisve?jau nekalbu apie jahta moldyvuose.
P.S paprasciau tariant jaigu neatsisakyciau kai kuriu selionu su draugais ispausciau save i kitus socialinius remus-nes tektu atsisakyt kitu galimybiu...kaip bebutu-idomi nuomone...Tnx