Moteris yra ta, kuri duoda

Tai mintis iš vienos knygos. Pasak tos knygos autorės, moteris neskaičiuoja, ką ir kiek davė (tik nesupraskite "duoti" siaurai ir vienprasmiškai, o tiksliau pošlai ).

Iš vienos pusės tema labai banali, bet kiek atvejų, kai moteris ištaria: aš jam tiek daviau, o jis... Aš jam atidaviau savo gražiausius metus....

Ar mums, moterims, pavyksta neskaičiuoti, kiek mes duodame konkrečiam vyrui (net nebūtinai vyrui, bet ir savo vaikams, aplinkiniams)? O gal tai reikėtų skaičiuoti? Ar nesijaučiame save pernelyg nuskriaudusios, nes "davėme per daug"? Apskritai, ar įmanoma duoti per daug?

O jei atsakinės vyrai... Ar buvo pareikalauta sąskaitos iš jūsų, už tai, kiek davė jums tam tikra moteris? Ar bandė ji kažkaip išsireikalauti savo dalies (aš daviau tą ir tą, tai tu man turi duoti tą ir tą)?

hm mano puse net gal daugiau turto pasieme uztai kad tipo kaip tu sakiai ji man dave
nors cia netinka tas zodis dave, nes sexas turetu buti abipusis davimas ir emimas
cia nesutinku....

Man atrodo, kad vyrai dazniau pateikineja saskaitas. Man daznai prikaisiojo....batus, kuriuos man pirko....

manau ir yra del ko, nes mes daugiau duodam..
cia reiktu suprast ne ta prasme apie ka sios temos autore bando pateikti

Bet ar grazu taip? Davei ir davei. Ir baigtas kriukis. Kas liecia materialius dalykus.

aš tai, žinoma, iš karto pošlai pagalvojau
manau, kad ne tik moterys turėtų neskaičiuot, bet ir vyrai..su protu, žinoma, nereikia būti naiviam ir tikėtis, kad gera širdim niekas tikrai negali norėt pasinaudoti..tačiau kvaila matuoti ir galvoti: "pala, aš jam tą ir aną, o jis man tik tą, tai dabar lauksiu, kol duos aną"..jei nori duot ir duoti, nelaukiant, kad duos atgal nes duoti malonu..kartais gal ir būna, kad jautiesi neįvertinta, bet pagalvoji, o kas prašė, kad duočiau? tai kokią teisę turiu jaustis nuskriausta ..per daug duoti galima..kai jau nematai savęs visai

Aplamai, manau, kad tai duodanciojo problema. Nesvarbu ar tai dvasines, ar materialines vertybes butu. Niekada nereikia gaileti to, ka davei. Pats geriau jausies.

na man labiau patinka kai i mane ziuri ne kaip i pinigu saltini..
megstu daryt staigmenas, bet kai susitikdavau pirma karta ir nueidavau i i kokia kavine ar siaip na pasedet, ir jei bent nepasisiulydavo uzsimoket tada tas kartas ir budavo paskutinis, nes megdavau kad man pasiulytu o as atsisakydavau ir sumokedavau

cia gera mintis

Tai va koks tavo sugedimo lygis

ko jūs čia įsijautėt į materialumus? mano nuomone, kad čia ir ne apie pinigus kalba..

Taip, čia ir apie laiką, ir apie pastangas, apie rūpestį. Kai kurie dalykai netgi pinigais ir neišmatuojami.

gėda pelėda

Cia galima suprasti dvejopai.

chi chi, ok mergytes plepekit guoskites analizuokit, o mano zuikis jau grizta eisiu pasitikt..
gero jums vakaro

Norejai ir gaisai laika, rupinaisi, stengeisi. Niekada nereikia tiketis dekingumo. Apmaudu buna kuri laika, bet tikrai neverta sakyti " as tau tiek daviau". Bent jau as to nedarau. Ir nemanau, kad per daug duoti imanoma. Duodi, kiek gali. Is sirdies ir pagal galimybes.

miela, Georgija, visko gali būt per daug..tam ir yra žmogui saikas duotas, kad žinotų ribą..

Pas kiekviena tos ribos yra skirtingos. As neduodu daugiau, nei galiu.

Mano nuomone, tai galima duoti per daug tam tikram žmogui. Galbūt neverta būna skirti tiek pastangų ir laiko jam, bet iš įpročio ar baimės (kad niekas taip jau nemylės, ar nieko nesusirasiu), ima ir skiria moteris.

Tuo metu kai duodi, apie tai negalvoji. Galbut veliau gailiesi, kai tave palieka. Bet tikrai neverta vardyti kiek ir ko esi davus. Tai lyg apeliavimas i to zmogaus sazine. Bet tai jau nieko nepakeis.