CRX Kornvalio reksas Cornish rex
Veislės istorija
Pirmasis šios veislės egzempliorius gimė 1950 metais liepos 21 dieną veislyne „Bodmin Mur", Didžiojoje Britanijoje, Kornvalio grafystėje. Įprastai atrodanti ir savo išvaizda niekuo
neišsiskirianti iš kitų kačių, katytė vardu Serena, atsivedė 5 kačiukus iš kurių vieno kačiuko kailiukas buvo minkštas ir garbanotas, baltas su raudonu. Jis pasirodė visiškai nepanašus į savo broliukus ir sesutes bei į kitus žinomų veislių atstovus.
Kačiukas būtų
buvęs „išbrokuotas" arba niekas nebūtų nė atkreipęs dėmesio, jei ne šeimininkė Nina Jenismor (???? ???????), kuri veisė Asteriks veislės triušius, kurių kailis buvo panašus į gimusio kačiuko kailį, todėl ji iškart suprato šio įvykio reikšmingumą. Apžiūrėjęs kačiuką veterinarijos gydytojas patarė jį
sukergti su kate mama.
Pirmas selekcijos bandymas buvo sukergti katę vardu Sereną su sūnumi vardu Kallibunker, ko pasekoje visi vadoje gimę kačiukai buvo minkštu, garbanotu kailiu.
1959 metais Nina Jenismor buvo priversta
sustabdyti tolimesnį selekcinį darbą, kurį 1960 metais padedant veisėjui Stirlingui Vebui (Stirling Vebb) atnaujino ir tęsė. Norėdami įtvirtinti naują veislę ir siekdami išspręsti arba bent jau sumažinti galinčias kilti problemas, kergiant tarpusavyje su labai artimais giminaičiais, buvo pradėtos
naudoti kitų veislių katės, ypatingai siamo veislės katės, ko pasekoje pasikeitė pradinė veislės morfologija.
Kiek vėliau vienas iš Berlyno klinikų gydytojų darbe pastebėjo neįprastą katę, kurią maitindavo pacientai. Vadino ją ėriuku dėl
garbanoto kaip pas avį kailio. Ją sukryžmino su vienu iš jos vaikų, tačiau kačiukai gimė lygiu kailiu. Ir tik po šešerių metų jos palikuonys susilaukė dviejų kačiukų lygiu kailiu ir dviejų kačiukų garbanotu kailiu.
Genas, atsakingas už kailio mutaciją, „garbanas"
pavadintas rex, yra recesyvinis, ir atsiranda tik tada, kada perduodamas palikuonims abiejų tėvų.
Taip atsirado dvi reksų veislės: Kornvalio (cornish rex) ir Devonšyro (devon rex) reksai, kurie vėliau buvo pripažinti tarptautinėse parodose. Vėliau prie jau dviejų
esamų reksų veislių prisidėjo ir trečioji - vokiečių reksai (german rex).
Manoma, kad genas, dėl kurio vyksta kailio mutacija atsirado 1940 metais iškart keturiose šalyse: Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje.
Pirmas Kornvalio reksų veislės pasirodymas pasaulyje, oficialiai išveistos klubo, įvyko 27-oje kačių parodoje Paryžiuje, o 1967 metais ji buvo pripažinta Didžiojoje Britanijoje. Po šios parodos jiems buvo leidžiama dalyvauti tarptautinėse kačių parodose daugelyje pasaulio
šalių. Ši veislė 1960 metais buvo įvežta į Jungtines Amerikos Valstijas ir 1979 metais šiai veislei buvo leista dalyvauti CFA čempionate, o 1980 metais lapkričio mėnesį Kentukio valstijoje (JAV) buvo surengta paroda tik reksų veislės atstovams. Jungtinių Amerikos Valstijų veisėjai išvedė linijas,
kurių atstovai buvo kur kas mažesni, lieknesni ir elegantiškesni, smulkių kaulų ir tipiška kiaušinio formos galva, o nosis romėniška.. Didžiosios Britanijos Kornvalio reksai visose kraujo linijose paveldėjo masyvią morfologiją: jie stambesni, ne tokie perkarę, nosys tiesios.
Apie veislę
Kornvalio reksas - tai karališka, bohemiška katė. Ji kilusi iš Didžiosios Britanijos, Kornvalio grafystės, kur pirmą kartą buvo užtvirtinta „karališkoji" mutacija, pagrindinis šios veislės požymis REX- garbanotas kailis.
Dėka to, kad neturi plauko, Kornvalio reksų kailis trumpas, minkštas ir liečiant jaučiasi šiluma, o reljefinės „karakulinės" garbanos, kurios spindi perlamutriniu spindesiu, vilioja paglostyti, paliesti „karališkąjį" kailį ir tam labai sunku atsispirti.
Kailis - tai tik viena
nuostabi Kornvalio reksų dalis. Smulkus kaulai, elegancija, gracija, ilgos kojos, nuostabiu minkštu, garbanotu kailiuku padengta uodega, o elegantiškai ištemptą galvą tiesiu profiliu su išraiškingomis akimis vainikuoja didžiulės ausys. Būtų klaidinga manyti, kad Kornvalio reksas, tai tas pats kas
orientalas tik garbanotu kailiu. Yra ir daugiau skirtumų: aukščiau stovinčios ausys, skiriasi akys, galva kitokios formos. Kornvalio reksų žvilgsnis ne plėšrus, ne „žvėrių karaliaus", o greičiau „civilizuotas", labiau panašus į „užburto princo" iš pasakos.
Kornvalio
reksai - praktiškai pati patogiausia auginimui veislė. Tyrimais nustatytas faktas, kad iš visų kačių veislių tik Kornvalio reksai praktiškai niekada nesukelia žmogui jokios alergijos. Taip pat niekada nepamatysime Kornvalio reksų kailio ant drabužių, baldų, kitų daiktų. Šie gyvūnai apdovanoti
stipriu imunitetu ir yra nelepūs, nereikalauja ypatingų laikymo sąlygų.
Kornvalio reksai - tai intelektualai kačių pasaulyje. Jie sumanūs, supratingi ir prisirišę prie šeimininko, o ne prie namų, kuriuose gyvena. Tai ne ta katė, kuri vaikšto pati sau, o jai reikia
Jūsų dėmesio ir meilės. Atstovai kilmingų kraujo linijų apdovanoti ypatinga elgsena, aristokratiškumu: katinai nežymi teritorijos, susilaiko nuo pagundos, ką nors nugvelbti nuo stalo, nesitrina į viską ir į visus, užleidžia eilę kačiukams prie maisto ir patys kantriai laukia savo asmeninės maisto
porcijos. Jie pykčio savyje nelaiko, neagresyvūs ir nekeršija.
Ši veislė lengvai pasiduoda dresūrai: kaip šuo atneša mestą kamuoliuką, mėgsta medžioti žaislines peles, bėgioti paskui susuktus popierėlius ir atnešti šeimininkui, išmoksta vaikščioti pririšti
pavadėliu. Galima teigti, kad reksų psichika artima šunų psichikai. Šį įspūdį ypač sustiprina įprotis vizginti uodegą, vizgina uodegą kaip šuo, norėdami išreikšti savo džiaugsmą. Todėl jie kartais vadinami „katėmis - pudeliais". Kai kurie šeimininkai savo numylėtinius pasiima drauge į svečius, nes
Kornvalio reksai pasižymi korektišku elgesiu. Šeimininkui meilinasi neįkyriai, o jausmingai, nepriekaištingai, taip kad Jūsų širdis tirpte tirpsta ir joje visam gyvenimui apsigyvena „gerasis garbanotasis karalius" arba „karalienė".
Charakteris
Cornish reksai labai aktyvus ir „reaktyvinio" charakterio, jie daug miauksi, skirtingomis intonacijomis ir kiekvienas jų „miau" kažką reiškia. Tinka žmonėms, kurie nepakelia vienatvės. Tai itin gyvas padaras, kuris reikalauja daug dėmesio sau. Kornvalio reksų veislės atstovai yra neagresyvūs,
todėl gali gyventi su vaikais, pagyvenusiais žmonėmis ir neįgaliaisiais. Jos ypatingai myli ir gerbia žmones bei jų šeimas. Tai nuostabios „rankinės katės", kurios mėgsta fizinį kontaktą, siekia jo kartais užsispyrusiai ir leidžia su savimi laisvai bendrauti. Su šiomis katėmis reikia būti švelniems,
tačiau auklėti užtikrintai, sistemingai. Nepaisant to yra gana sunku uždrausti joms daryti tai, ko jos nori... Šios katės pakenčia svetimus žmones, su kuriais su malonumu eina pabendrauti. Pas šios veislės kates labai vikrios priekinės letenos, jos gali paimti žmogaus ranką ir prisitraukusios prie
burnos laižyti pirštus. Žiemos metu jie noriai miega po antklode. Šias kates gali išmokyti vaikščioti su pavadėliu.
Priežiūra ir laikymas
Paprastai Kornvalio reksai pakankamai subalansuoti ir nelepūs, turi stiprų imunitetą, retai serga.
Visumoje auginimas ir priežiūra mažai kuo skiriasi nuo auginimo įprastos naminės katės. Norime pabrėžti, kad katės - žinduoliai gyvūnai, plėšrūnai (ne taip kaip žmogus valgantis viską) ir jų organizmas pradedant nuo dantų, virškinamojo trakto ir baigiant kiekviena raumenų ar plauko ląstele
reikalauja mėsos ir tik mėsos, ir geriausiai gyvos ir judančios. Žinoma, kad mes negalime ir neturime galimybės visų savo augintinių maitinti pelėmis ar paukščiukais, o be to, to ir nereikia. Šiais laikais yra gaminamas profesionalus, visiškai subalansuotas maistas Jūsų augintiniui, tačiau jei
turite laiko maistą galite paruošti ir patys, tačiau nepamirškite, kad gaminant maistą 80% raciono turi sudaryti mėsa, o 20% gerai išvirtos daržovės, vaisiai. Mėsa turi būti jautiena, geriausia supjaustyta nedideliais gabaliukais ir virta. Katei visada turi stovėti lėkštutė su vandeniu ir
pageidautina žalia žolė, o žiemą išauginta iš daigų. Katės žolės neįsisavina kaip žolėdžiai gyvūnai, ji reikalinga tam, kad išsivalytų skrandis.
Kaip ir priklauso pagal standartus Kornvalio reksai - elegantiškos, kupinos gracijos katės, todėl nereikėtų jas
peršerti, geriau jau kartais duoti maisto mažiau nei peršerti ir, kad rijimas taptų įpročiu. Kartą, du kartus per mėnesį padarykite iškrovos dieną. Tai prailgins katės gyvenimą ir išsaugos jos grožį. Maitinkite ne pagal katės reikalavimą, o pagal nusistatytą grafiką. Dažnai katės prašo ne dėl to,
kad yra alkanos, o dėl to, kad joms liūdna, nori dėmesio ir malonių pojūčių. Katė turi suprasti, kad lėkštutė su maistu užsipildo tik tada, kai Jūs ją prie jos pakviečiate, o ne tada kai ji įkyriai, atkakliai miauksi.
Kornvalio reksai labai protingi ir supratingi,
todėl iškart turite nustatyti ribas kas galima, o kas ne (lipti ant stalo, lipti į lovą, netąsyti maistą ir t.t.) ir tada Jums neteks jų auklėti visą likusį gyvenimą. Bausmės neturi būti žiaurios, nepakeliamos. Jei prasižengė užtenka poros garsių, bet ne stiprių pliaukštelėjimų laikraščiu. Niekada
nebauskite ranka, nes šeimininko ranka turi suteikti tik švelnumą, katė turi ją mylėti. Sudarykite tokias sąlygas gyvūnui, kurios tenkintų Jūsų augintinio poreikius (laipynė, karstyklė, nagų draskyklė ir t.t.), tokiu atveju Jūs ir Jūsų augintinis gyvensite nesipykdami ir mylėdami vienas kitą.
Nagus kirpkite labai atsargiai ir tik su specialiai tam skirtomis žirklutėmis. Ant draskyklės, skirtoms nagams galąsti iš pat pradžių užlašinkite kelis lašus valerijono, taip ji taps kur kas patrauklesnė, tik nepersistenkite
Tualetą patariame įsigyti uždaro tipo su durelėmis ir naudoti sulimpantį kraiką.
Kornvalio reksų veislės atstovai myli šilumą, bendravimą ir be proto
laimingi būna tada kai gali miegoti vienoje lovoje su šeimininkais. Tai, žinoma, Jūsų reikalas leisti ten ar ne, tačiau atminkite vieną, neleiskite mažam kačiukui to, ko neleistumėte suaugusiam katinui.
Iš esmės kačių laikymas ir auklėjimas yra labai plati tema ir
kai kuriais aspektais nuomonės labai išsiskiria, tačiau svarbiausia kas reikalinga tai - meilė, rūpestis ir pagarba Jūsų augintiniui. Jis jaučia nė kiek ne silpniau, o kartais ir stipriau nei Jūs, jis taip pat turi savitus jausmus, emocijas, tik jis nekalba, neturi pilietinių teisių, neturi
profesijos... jo likimas visiškai priklauso nuo Jūsų. Jūs jam esate DIEVAS - mylintis ir geras (arba piktas ir baisus). Pas jį taip pat vienas gyvenimas kaip ir pas Jus, tačiau Jūs pats esate savo likimo šeimininkas, o jis ne. Mylėkite ir būkite rūpestingi, nes KATĘ / KATINĄ PADARYTI LAIMINGU - TAIP
PAPRASTA!
