liksime draugais?

Diskutuojant vienoje temoje, iškilo klausimas: ar įmanoma likti draugais nutrūkus artimiems santykiams (meilei, susižavėjimui)? Ar toks bendravimas yra prasmingas? Ar išsiskyrus reikia eiti savais keliais, nutraukiant visus saitus?

Nuo žmonių priklauso.

a cia nuo zmogiu, ir dar noreciau pridurt nuo nuotaikos priklauso

plačiau pakomentuokite

Kaip pasakė kažkoks žinomas žmogus: Neterškite meilės draugyste. Pabaiga yra pabaiga.

nueiciau savais keliais..

Priklauso nuo isisikyrusiu zmoniu. Man paciai daug priimtiniau butu isisikyrus netapti priesais ir palaikyti rysi, ypatingai, jei kartu gyventa buvo ilgas laikas.
Pazistu kelias poras, kurie po skyrybu (vedybu) ar isiskyrimo liko draugias ir net labai gerais.

Ne tik nuo žmonių, bet ir nuo santykių rimtumo, ta prasme buvusių santykių. Šiaip tai kažin ar gali būt labai jau geri draugai po to, visgi po išsiskyrimų dažniausiai lieka kažkokia tai nuoskauda. Bent vienam.

as esu uz draugyste, vistiek norisi buti kartu su tuo zmogumi, prisiminti senus gerus laikus, taip gal visa tai ir gaila kad praeina, kad kartais neimanoma buti kartu, bet... tie prisiminimai tokie malonus, ir kaip faina manau turetu buti bendrauti su zmogumi ir zinoti kad is praeities jus labai daug kas sieja... tai gali buti pati stipriausia draugyste is visu, nes niekas vienas kito taip nepazista, kaip zmones, kurie buvo isimyleje.

beje, tokie santykiai gali bet kada vel virsti nauja aistra, naujais jausmais... kazkodel taip viska isivaizduoju.

ir be to, priklauso nuo to, kodel zmones issiskyre. jeigu buvo konfliktas - tai savaime aisku, draugystes nebus, nes vistiek yra nuoskauda, bet jei zmones tiesiog del kazkokiu aplinkybiu NEGALEJO nuolat buti kartu - nemanau kad butu kliuciu draugystei, o gal net slaptiems jausmams...

prieš 3 mėnesius teko išsiskirti su labai artimu žmogumi..... jis nutraukė santykius. neaiškinsiu priežasčių, bet taip reikėjo padaryti. žinoma, buvo labai sunku. mes nebendraujame jokia dingstimi. ir gerai. tai būtų tikra kančia. tiesiog reikia rasti savyje stiprybės, kad tai ištvertum, vėliau bus lengviau.

Matai, buna ir tokiu situaciju, kad zmones kartu pragyvene 10-15 metu galiausiai supranta, kad negali kartu gyventi, nes neturi bendru tikslu, ar siaip yra labai skirtingi ir nesusiderina, arba net per daug panasus.
Dabar paklausi, kodel jie taip ilgai nesuprato? o gi todel, kad buvo priprate prie vienas kito, bendra buitis, kasdienybe. Bet buna tiesiog ateina laikas tam arba tam tikri ivykiai tai isprovokuoja...

Tokiu atveju tai gal geriau ir nesusitikineti.
Bet jei abu zmones draugiskai sutaria ir pritaria, kad laikas permainoms ir isiskyrimams, tai daznai jie ir lieka draugais.

Jei kaip sakoma pasiektas tarpusavio santykių "finišas" tada geriau išvengti bet kokių pratesimų. Nes "draugais" tikrai nebusi, pas atstumta bus viltis kad kažkas kažkada sugrįš, o tai jau vilties pergalė prieš sveiką protą

as su savo zmona buvusiaja tapome tik gerais draugais ir tiek

na, kai santykiai pasiekia finišą, gal ir lengviau išsiskyrus po kurio laiko būti draugais. o jei santykiai buvo nutraukti "pačiame žydėjime"?

Tikrai imanoma, pas mane dabar kaip tik tokia situacija, va draugavau su mergina apie 10 menesiu dabar likome tik draugais, vienas kitam padedam, pasiguodziam jei kas ne taip, esam artimi, bet dabar tas artumas apribotas iki geros drauges.

Tada geriau nesusitikineti daugiau ir pasistengti susirasti megstamu uzsiemimu, bendrauti su kitais zmonemis, kad kuo maziau litu laiko galvoti apie tai. O laikas zaizdas uzgydo.
Man prireike mazdaug 1.5 metu, kad pamirsciau savo didziausia gyvenimo meile. Bet susitikus veliau jau galejau ramiai ir be skausmo bendrauti...

kad užmirščiau savo didžiąją meilę, man irgi prireikė 1,5 metų. bet tai jau buvo seniai. reikalas tas, kad mes bendradarbiai, pradžioje buvo sunku, žinoma, dabar jau viskas gerai. t.y. bendraujam , kiek reikia darbo reikalais, net pajuokaujam. tiesą pasakius, dar atsiskleidė kai kurie faktai, tad tiesiog labai dėkinga jam , kad taip viskas įvyko. be to, nors ir keistai nuskambės, bet su tuo žmogumi nebuvo intymių santykių. gal dėl to ir legva taip.
bet kai su žmogumi tave siejo stpri aistra, geismas, sunku išsiskyrus vėl pradėti bendrauti. kad ir kaip draigai.
kaip galvojate?

nemanau kad issiskyrus iskarto galima tapti draugais.turi praeiti kas kiek laiko kad aistos aprimtu nuoskaudos pasimirstu jei buvo ir pan. bet imanoma patapt draugais

Is dalies sutinku, mat mane pvz susitikus su ta drauge vel isiplieskia ta aistros kibirkstele, vel norisi kad ir tu paciu nekaltu glamoniu, bet va tuo manau mes ir skiriames nuo gyvuliu, mes turime galimybe tvardytis Todel manau ilgainiui man ir jai viskas bus gerai. Atvirai snekant as del saves nesiparinu labai, man kad ir kokie rimti santykiai bebutu tos zaizdos likusios is po ju gyja palygint greitai, o ji labai jautrus zmogutis, bjauriausia tai kad issiskyreme del aplinkybiu nesuderejimo, o ne del kokios nors isdavystes ar dar kokios blogybes, del to man ir jai dar sunkiau, bet tai jau kita tema... Gryztant prie temos, tokios issiskirimo aplinkybes mums ir padejo likti draugais, jeigu butume issiskyre del kokiu nors blogybiu, tada vargiai ar butume like draugasi...