Lietuvių kalba emigracijoje?

Pasižiūrėjau vieną video, kuriame Italijoje gyvenantis lietuvis kirpėjas pasakė nuomonę apie Milano madą. Jis taip juokingai kalbėjo lietuviškai su akcentu. Ar labai greitai pasimiršta lietuvių kalba užsienyje? Kiek metų reikia gyventi, kad atsirastų akcentas kalbant lietuviškai? Ar visi lietuviai emigrantai moko savo vaikus lietuviškai, jei planuoja įsikurti užsienyje visam laikui? Ar tie vaikai nori mokytis lietuviškai, jei dauguma aplinkinių kalba kita kalba?

Emmm... Kiek girdejau tai i uzsieni isvaziave zmones prisimena tradicijas, pradeda labiau dometis Lietuvos istorija, kitaip tariant pasidaro "didesni" patriotai
O ar moko vaikus kalbos, tai jau nuo pacio zmogaus priklauso Vieni moko, kiti ne

issidirbinejimas cia, o ne kalbos pamirsimas.

Na fik ta lietuviu kalba ir ta tauta ,isvazuiuokim visi tegul seimunai viens kita grauzia ,vagiu banda

gero kelio :)

Susitikom su drauge po keturių mėnesių Prancūzijoj, akcento neturėjom, beeeet košmariškai strigom kalbėdamosis... vis reikėdavo pagalvot, ką norisi pasakyt

na nevartojama kalba tikrai pasimirsta. Manau reiketu pasistengt bent jau savo gimtosios kalbos nepamirst

Tai va, kad abi savo kompanijose vienintelės lietuvaitės buvom/esam neįsivaizduoju kas nutiktų po metų, kitų...

Nieko keisto, kad akcentas atsiranda. O kad vaikų, gimusių užsieny ir bandančių kalbėti net suprasti neina irgi nieko keisto. Rodė per Lietuvos televiziją kažkada reportažą apie lietuvių mokyklas Amerikoj. Jei jau mokytojai kalba su žiauriu amerikonišku akcentu, tai galima tik įsivaizduoti, ko išmoksta vaikai.

Na, žiūrint kiek žmogui tenka kalbeti gimtąja kalba. Tarkim aš pastebejau, kad pas mane labai suprastėjo žodynas - prieš išvykdama galėdau išreiksti savo mintimis originaliomis metaforomis, panaudoti retesnius žodžius, o dabar išsireiškiu gana paprastai (taip man pačiai atrodo). Ir, kas mane jau pradejo rimtai šokiruoti, kartais pamirštu mėnesių pavadinimus...bet tik kelioms sekundėms, aišku (ypač Rugpjūtis). Ir nė nebandau kažką vaizduoti, myliu savo kalbą, bet kai per dieną tenka pastoviai galvoti apie dar trys kitas ir jomis pastoviai naudotis, stengtis kalbėti be akcento, rašyti, skaityti...
Dabar susigriebiau, pradėjau lietuviškas knygas graužti, praturtint žodyną

netiesa, kalba nepasimirs niekada.
akcentas taip, atsiranda ir tai ne issidirbinejimas kaip tu sakei.

o taip, košmaras, tikslo išmokti aplink skambančias kalbas išmokt neturiu, bet kad bent šiek tiek gaudytis tame, kas vyksta aplinkui, tenka klausytis ir bandyt suprast penkias kalbas (prancūzų kasdieniam gyvenimui, anglų, rusų - mokslavietėj, ispanų ir italų - laisvalaikiui) kartais norisi staugt, toks sąvartynas galvoj, kad nieko keista, kad paskui sunku gimtąja kalba burną pražiot. Neprognozuoju savo kalbos grįžus namo

1 - 2 savaites..ir vel viskas gryzta i normalias vezias :)

turiu pora draugu kurie tarp saves kalbasi angliskai budami lietuviai puikiai mokedami lietuviu kalba. Kai paklausiu kas su jais negerai ,ju atsakymas buna tipo kad jie bando lavint kalba tarp saves nors ne vienas nekalba taip kad butu ka mokintis...
tokiu zmoniu as tikrai nesuprantu, nesprantu ir tu kurie neturi jokios meiles tevynei kad ir kaip slykstu ten gali buti.

NEVARTOJAMA KALBA PASIMIRSTA. nekalbu apie gimtaja kalba, manau ja pamirsti sunkiau. Siuo atveu turiu omenyje kalbas kurias ismokstam, o paskui ilga laika ju jokia forma nevartojam.

as tai kai atostogavau vienoj is kanaru salu(ne gran kanarijoj kur lietuviu dafiga buna) tai susitikau viena lietuvi kuris ten gyvena ta sake gal 5 metus lt nebuves, tai su akcentu kalbejo. bet kaip nekeista sneejo normaliai

kaip musu lietuvininke sake seniau zmones pragyvene 20 metu - nepamirsdavo kalbos, cia lygtais pvz iseivijos rasytojai, o dabar menesi pabuve - pamirsta

Man įdomu, ar ji tuos rašytojus tik skaitė ar ir klausė, kad taip kalba :D

nu nezinau, 3 metus pragyvenau svetur, kalbos nepamirsau isvis, net savo regiono dialekta issaugojau. cia viskas priklauso nuo paties zmogaus.

žinoma :P