licenciãtas [lot. licenciatus — prileistas]: 1. vid. amžiais — universiteto dėstytojas, gavęs teisę skaityti paskaitas, bet dar neapgynęs daktaro disertacijos; 2. kai kuriose v. europos ir lot. amerikos šalyse — žemiausias mokslo laipsnis, leidžiantis dirbti
licėjaus dėstytoju.