Laiskas mylimajam

Sveiki. Arteja sventes todel kilo tokia mintis parasyti laiska mylimajam (ex) , bet rasyti ne el laiska, o ranka rasyta laiska... Su draugu issiskyrem pries siek tiek daugiau nei puse metu, bet niekaip negaliu jo pamirsti, todel noreciau jam parasyti laiska viska issakyti ka jauciu ir jam padekoti uz viska, kas buvo... tiesiog manau kad tai padarius man bus daug lengviau ji pamirsti nes jau viskas yra baigta visiems laikams mes nebesusitiksim ir as jam negalesiu visko pasakyti i akis, todel manau kad popieriaus lape galeciau islieti visas savo mintis... Kaip jus manote ar tinkama mintis? ar jums butu malonu gauti laiska? Nes iki siol vis gyvenu su kazkokiom viltim, kad o galbut dar kada nors kazkas pasikeis.... protas suvokia kad nieko nebebus niekada, o sirdis vis sako ka kita, todel parasius si laiska nutrauksiu visus rysiu , kad niekas man jo nebeprimintu.... pati net nebezinau kaip elgtis kad dingtu tos mintys is mano galvos apie ji, kad nebegalvociau apie praeiti, nes tai buvo praeitis... turiu ir veiklos, bunu su draugais, bet tik lieku viena ir visos mintys ir prisiminimai vel sugrizta... ;/

Man tai būtų nemalonu tokį laišką gaut.

kodel?

na as asmeniskai tikrai nustebciau ir mielu noru toky laiskeli is ex sawo paskaityciau, kadangi sakai kad nori viska jam issakyt o laiskas suo atveju yra geriausia iseitis tai ir rasyk jy, gal netycia pas tavo ex sirdutei taip pat kazkas susikaupe, ir gausi atsaka?! juk nieks per galwa uz tai neduos tad sekmes rasant

Logiškai mąstant, jei nori gaivinti jausmus (jei tai išvis įmanoma), geriau tą daryti ne laiškais. O siekiant tik jį pamiršt - tai kas iš to, kad jis tą laišką perskaitys? Tada dar užsimanys atsakymą parašyti ir vėl apie save primins.. Negerai Jei taip norisi jausmus išlieti, geriau jau viską surašius sudeginti. Gal ir geriau pasijaustum.

na is esmes gal tu ir teisus reikia viska surasyti ir sudeginti ta laiska, taip bus paprasciau... ir galbut geriausia...

Kai nebera jausmu, tai ir jokio noro nera...geriau issiverk ant draugisko peties.

as tai irgi nelabai noreciau gaut toki laiska tu ji su tuo laisku istumsi i truputi kebloka situacija. nes jam vistiek kazkaip reikes sureaguot i tai. jei tu suvoki, kad nieko nebus, tai geriau tegul nieko ir nebuna (iskaitant laiskus). ir save istumsi i tokia situacija, kai neberant vilties, tu pati pasigaminsi siauda uz kurio dar kuri laika laikysies. tu galvosi, va parasiau, dabar galiu ji pamirst, bet po akimirkos tu jau galvosi ar jis atrasys, ar susisieks su tavim. jei taip tai ka jis pasakys ir t.t. nekankink saves, meile nera tas dalykas kuri gali jausti tik vienam zmogui, meile yra tai ka tu susikuri su kitu zmogumi. susikurei su vienu, susikursi ir su kitu.

jau tiek asaru islieta kad net truksta zodziu, tiesiog to neuztenka. jau net nebezinau ka bedaryt kad tik kuo greiciau ji pamirsti ir isstumti is savo minciu, nes tai slegia mane , net negaliu apsakyti kaip blogai jauciuosi... nebezinau net kuom jau uzsiimt kad nebegalvociau apie ji ir apie praeiti... laikas eina o zaizda negija...

taip zinau susikursiu ir su kitu kazkada... bet dabar tai nesuvokiu tiesiog man jo truksta kaip nezinia ko, niekada dar zmogaus nesiilgejau kaip jo ;/ jau ir dabar galeciau buti laiminga su kitu, bet atstumiu kitus vaikinus.... tiesiog prie zmogaus labai prisirisu ir veliau negaliu su kitais prasideti kol nepraeina daug laiko is po visko... ir negaliu sau atleisti kad pati esu kalta jog mes issiskyrem ir niekaip negaliu pasimokyti is savo klaidos, nors tai puikiai suvokiu, bet vis tiek ta pati darau su kitais vaikinais, nerodau jausmu tiesiog elgiuosi saltai, tarsi neleidzia man kazkas viduj but siltai, mielai ir pan. pati suvokiu ka darau ne taip, bet pasikeist neiseina, labai durnas jausmas... neimanoma jo nusakyti...

Todėl, kad nemalonu. Gaunu tokį laišką ir ką? Perskaitau, kas toliau?
Bent jau aš netrašyčiau, jeigu su tuo žmogum daugiau niekas nesieja o galbūt turi kitą kam tada visas tas vargas.

Beto jei išsiųsi, nori nenori lauksi atsakymo. O jei nesulauksi? Bus geriau? Abejoju.

manau elgiesi teisingai, kad kol nepamirsai vieno nepradedi santykiu su kitu, duok sau laiko tiek kiek reikia. jei esi labai prisirisus puse metu nera daug. svarbiausia neforsuok saves ir neplak. labai yra svarbu, kad saves nekaltintum del ishsiskyrimo. kai suvoksi ar reiketu sakyti pajausi, kad santykiai nebyra del vieno zmogaus kaltes, tikrai palengves. turi suprast, kad ne tik tu, bet ir tas zmogus nepadare visko del santykiu, todel jie ir nutruko.
del saltumo. pakeist save yra labai sunku. froidas yra pasakes, zmogaus pasikeitimui yra reikalingas santykis su kitu zmogumi (greiciusiai netiksli citata, bet esme aiski). tai tavo atveju tas santykis su kitu zmogumi turetu buti arba su psichologu arba kitu zmogum, kuris zinotu tavo beda ir tikrai noretu tau padeti. bet savo savybiu keitimas yra juodas darbas, visgi idomus kitas dalykas yra, kad vieniems salia reikalingas murkiantis kaciukas. kitiems gi tai nera taip savrbu, jie moka zvelgt gyliau, arba jiems yra svarbesnes racionalios zmogaus savybes.
zodziu, viskas bus gerai, tiesiog neskaiciuok laiko, o duok jo sau tiek kiek reikes, ir pasitenk atsikratyti kaltes jausmo del issikyrimo

As tai manau,kad reiketu parasyti laiska,juk nieko neprarasi,beto juk Kaledos ypatingas metas. Jei neatrasys ar pan,atstums,tai bent zinosi,kad padarei viska ir tada jau galesi pradet gyvent is naujo. Atsimink, kad blogiausia yra gailetis delto, ko nepadarei.

nu jo jei tavo ex kitą turi, ir pamatys.. Tai dar ir ten kivirčų sukelsi.. Jei viskas baigės, tai ir baigės. Nerašyk..

O kam tau jį rašyt ir siųst, jei nori tik išsiliet? Parašyk - išsiliek ir išmesk.. Kam jam skaityt tas tavo dvejones ir mintis, jei viskas baigta? O jei niekaip negali pamiršt, tai pasiūlyk susitikt, pasėdėkit, pašnekėkit ir papasakok kaip tu jautiesi ir galbūt kas nors iš to išeis..

Ir man.

Velykų rytą angelai prie tuščio kapo paklausė "kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų?",

Nemalonu ir keista. Ko sieki, rašydama tą laišką? Sugraudinti, priminti apie save, sujaukti jausmus ar juos tokiu būdu susigrąžinti? Už santykius nėra reikalo dėkoti, čia ne auka, o savanoriškas dviejų žmonių bendradarbiavimas, kuriam pasibaigus reikia judėti į priekį, o ne raudoti rašant sentimentalius laiškus.

Labai gerai pasakyta. :)

O tai jis kur, tiek toli ? Kad jam laišką rašysi ?