Kuno kultas

Prisiminiau reklama, kurios pagrindine mintis butu: "anksciau reikejo kuokos arba raumenu mases tam, kad padarytum ispudi, o dabar uztenka belaidzio interneto!"

Ir emiau galvoti: hipotetiskai snekant, intelektas Turetu buti pagrindinis kriterijus rikiuojant zmones siame informacijos ir technologiju amziuje - juk intelektiniai gebejimai yra siuolaikinio pasaulio varomoji jega, indelis i progresa. Bet kazkodel atrankoje bendravimui dazniau suzaidzia isoriniai duomenys:
Grazus zmones turi daugiau sansu pretenduojant i darba aptarnavimo sferoje (isvada: klientas mieliau bendrauja su patrauklios isvaizdos konsultantu, atlaidziau ziuri i jo profesines spragas).
Kita, absoliuciai zemiska, tiesa - grazu zmogu lengviau isimyleti, nepastebeti jo trukumu, issisokimu.

Tuomet kas yra grozis, kokie turi buti fiziniai duomenys, kad zmogus provokuotu jusu galvoje tokias mintis, kaip: seksualus, patrauklus, idomus, paslaptingas, jaudinantis?
Pvz.: kokie grynai fiziniai vyro duomenys pavercia ji ispudingu vyru laikais, kai fizine jega yra rudimentine - nenaudojama nei buitiniame, nei darbiniame poliuje? Kokia tada tos jegos paskirtis?

Arba moterys: kai tiek kalbama apie nepriklausomos nuo vyru, socialiniu suvarzymu, stereotipu moters ivaizdi, kodel atsiranda anoreksija - grynas savo pacios susikurtas kalejimas? Laisves tampa pernelyg ankstos?

Tad as ir klausiu: kokia isvaizdos, grozio prasme laikais, kai intelektas, informacija yra rytdienos perspektyva?

p.s. Ir apskritai, kiek isvaizda lemia zmogaus pasisekima darbineje, seimynineje, bendravimo ir kitose sferose?

Drįsčiau sutikti su Tavimi ir ginčytis. Žmonės dažnai linkę kitus vertinti pagal išvaizdą. Tačiau yra posakis, kad nespręsti apie knygą pagal jos viršelį. Į gražius žmones malonu žiūrėti, bet jeigu jie savo viduje nieko neturi, kas tai pabrėžtu, tai ilgainiui toks žmogus netenka savo įšorinio žavesio, kita prasme tampa nebeįdomus. O jei bus neišvaizdus žmogus, bet begalo geros širdies, protingas, su aukštu intelekto koficiantu, mokantis bendrauti ir t.t., tada jo išvaižda nebebus svarbi, nes matysime tik jo vidų ir automatiškai jo kūnas taps gražus. Bet yra visokių žmonių, su įvairiais nuostatais ir požiūriu. Mano galva, kas liečia šeimos kurimą, visada reikia žiūrėti į pačia asmenybę, o ne į jos įsikūnijimą, nes gyvename tai ne su žmogaus išvaizda, o su jo vidumi, visomis savybėmis, kurias jis turi. Išvaizda nėra pastovi, ir ji kinta.

Čia gal tiktų poskis "Pagal drabužį sutinkam, pagal protą išlydim"?
Ir pritariu Monikutei, kad tusčias bet gražus žmogus ilgainiui praranda mūsų susidomėjimą, o į negražų bet gerą žmogų ilgainiui pradedam žiūrėti kitomis akimis, ir jis pasidaro patrauklus, prie jo traukia kitus.

Sprendžiant pagal išvaizdą, įsivaizduokite kanors taip sakant " Aš turiu vyrą, jis visai manęs negerbia, kartais mušą, nesirūpina šeima ir neįmanoma su juo susikalbėti, bet užtad jis labai gražus." Ir visas grožis automatiškai nublanksta prieš jo neigiamas savybes. Dauguma sakytu "nu ir kas, kad gražus, pažiūrėk su kuo Tu gyveni".

Kaip ten bebutu, pirminis stimulas uzmegzti pazinciai dazniausiai yra isorines duotybes. Man ir idomu, kuriuo budu tai gali buti prioritetas bendrauti su vienu, o ne su kitu zmogum, jei tikesime, kad tobuluoju atveju "zmogaus vidus" yra viska lemiantis?
Ar tame yra pirminio fiziologinio instinkto?
Tikiu, kad laikais, kai vyro verte buvo matuojama jo pajegumu dirbti fizini darba, kunas buvo fizines jegos atspindys, tuo paciu ir sveikos ateities garantas. O dabar?
Tuo labiau.. jei moters pagrindine pareiga anksciau buvo namu ukio prieziura, be isvaizdos nekazi kokiais kriterijais ir galima buvo vadovautis - bliudus plauti, seimininkauti mokejo kiekviena, todel grozis galejo buti kriterijus. O dabar reta kuria moteri tenkintu namu dekoracijos vaidmuo.

Pirmas įspūdis susidaro pagal išvaizdą, o vėliau kinta ilgiau bendraujant su žmogumi ir jį geriau pažįstant. Žinoma, kad vaikinai mieliau kalbins gražią merginą, o merginos labiau bendraus su gražiais vaikinais, bet jeigu jie nesudomins savo vidumi, nieko gero iš to neišeis.

Monikute,buckis.Visiskai pritariu.Gali buti kazin koks grazuolis,bet jei vidus papuves-busi isspjautas dar net nesukramtytas.

Ar esama siuolaikiniu sekmingo, patrauklaus vyro/moters tipazu, orientuotu i isvaizda?

Ne, nes galiausia viską nulemia vidus.

As pati neseniai pagavau save, suklaidinta panasios minties.
Veido-zandikauliu chirurgijos skyriuje pamaciau ispudinga vyra: auksta (virs 2metru), placiu peciu, tvirto sudejimo, uztikrinto stoto, zydru akiu, inteligentiskai ilgais pirstais, pasitempusi. Ir ta sasaja tarp tokio ispudingo "galiuno" vaizdo ir zinojimo, kad to vyro rankose tokia atsakomybe ir galia, kad be isoriniu duomenu jis neabejotinai dar ir protingas vyras, antraip nebutu ten, kur yra.. Kone "atidare man stalciu"
Bet iskart po to pamaniau, ar toki ispudi ir susizavejima keltu kitas eilines isvaizdos chirurgas? Ar jo verte, igudziai, talentas kinta del to, kad isoriniai duomenys maziau efektingi?

Klausimas: ar graziems zmonems gyvenime lengviau pelnyti autoriteta, siekti karjeros, sukurti seima ir tt?

"Tuomet kas yra grozis, kokie turi buti fiziniai duomenys, kad zmogus provokuotu jusu galvoje tokias mintis, kaip: seksualus, patrauklus, idomus, paslaptingas, jaudinantis?
Pvz.: kokie grynai fiziniai vyro duomenys pavercia ji ispudingu vyru laikais, kai fizine jega yra rudimentine - nenaudojama nei buitiniame, nei darbiniame poliuje? Kokia tada tos jegos paskirtis?"
++++++++++++++
Nesutikčiau kad fizinė jėga šiais laikais grynai rudimentinė. Tiek buityje kartais praverčia, taip pat kartais gali labai praversti sutikus nelabai draugiškus individus. Bet esmė ne tame - jei žmogus silpnas, tai dažniausiai jį jau vaikystėje "čmorina" ir tai atsiliepia tolesniam asmenybės formavimuisi. Kompleksai, nepasitikėjimas savim... Pažinojau vieną tokį, tai jis garsiai žavėjosi Lukašenka. Tipo va čia tai vyras, vat bučiau aš jo vietoje tai opozicija net necypteltų ir tt. kompleksuotas snarglius....Arba kai vaikinas prašo mamos kad jam padėtų nunešti sugedusį monitorių į taisyklą... Košmaras...

Ką turi omeny? Ar tai, kad pavyzdžiui platus apatinis zandikaulis rodo, kad jo savininkas yra valingas žmogus?

Dar pagalvojau, kad sakoma, nera negražių moterų, jos tiesiog nemoka būti gražios. Tai gal prisižiūrėjusi, tvarkinga šukuosena, manikiūru (čia turėtų patikti Vladui ), tvarkingais prie figūros pritaikytais madingais rūbais - gal tai ir yra sėkmingos moters įvaizdis?
Manau tas pat gali būti taikoma ir vyrams.

Klausdama turejau galvoje, ar vienos ar kitos isorines savybes formuoja koki nors poziuri i ta zmogu
Cia vienas tu klausimu: ar blondines kelia nepasitikejima intelektiniais sugebejimais? Ar perdem liesas ir zemas vyras atrodo autoritetingai firmos vadovo kedeje?

Man atrodo, kad fiziniai duomenys didelę reikšmę turi renkantis partnerį del sveikų palikuonių... Renkamės automatiškai, pagal kvapą, kūno sudėjimą, sveikus palaukus ir fiziškai sveikai atrodantį partnerį...jei atstumiantis kvapas, tam žmogui nėra seksualinio potraukio, vadinasi genetiškai tas vyras netinka veislei pratęst Primityvu, bet manau, kad nėra tai nesvarbu.

Apie tokius atvejus sakau: jis suokė apie "sielos grožio" svarbą, bet vis tiek pasirinko, kurios didesni papai.

Sutinku su Ji, kad tai, matyt, yra pasąmoninis tikrinimas, kiek atitinka genai. Protas svarbu, ir į jį atsižvelgiama, bet kūno sveikumas, stiprumas taip pat svarbus.

O jums nera buve, kad isoriskai visiskai nepatrauklus, nesexualus ir net atstumiantis zmogus pokalbio eigoje, galbut del savo snekejimo manieros, neverbalines kalbos, balso, minciu eigos, t.y. dalyku, kurie veikiau priskiriami mentaliniam zmogaus poliui nei vizualiam, Staiga tas zmogus tampa be proto sexualiai atraktyvus? Atrodo, ima skleisti feromonus, neaiskias bangas, kurios veikia visai ne samoningame lygmenyje tave Nors is paziuros jis neatrodo tinkamas nei giminei pratesti, nei galvoti apie palikuonis, o intelektu dar net nespejo sublizgeti (juolab kelia susizavejima ne jo intelektines galimybes, o grynai fizinis potraukis).

Buvo! Tikrai butent taip ir buvo. Bendraudama su juo veliau net pagalvojau, kad nebematau tu negraziu bruozu. Pradejo zmogus net grazus darytis.

Renkantis partneri-taip,pritariu.Bet jei kalbama ne apie gyvenimo drauga,isrinktaji,o tiesiog drauga,pazistama,bendradarbi?.......

Ir, kas keisciausia, nepasakytum, kad zmogus tau dvasiskai tapo priimtinas, idomus kaip zmogus, kad pamatei jo kazkokias vidines duotybes, uz kurias butu galima myleti, gerbti ar simpatizuoti. Ne. Zmogus tiesiog pasidare seksualiai patrauklus, nors tas potraukis kyla, is paziuros, be pagrindo.

Bet ar tai nereiskia, kad zmogaus isoriniai bruozai ir net (!) vidines kokybes tik menka dalimi lemia simpatijas ar antipatijas? Ar nesama kazko "virs To"? Auros, karmos, jusliniu stygu uzgavimas.. kaip tai bepavadintum. Tuomet kaip tai siejasi su "pirmykscio instinkto teorija", pagal kuria instinktyvus potraukis kyla vizualines analizes metu, ivertinus fizini partnerio pajeguma?

Na, aš rašiau ne apie seksualinį patrauklumą. Mano atveju tas žmogus seksualiai patrauklus pasidarė dar pirmojo mūsų pažinties vakaro eigoje. Bet susitikus jį po kelių dienų išsigandau ir pagalvojau, kiek gi buvau išgėrus, kad tokios mintys apie jį kilo. Po to prireikė gal poros savaičių, kad dabar jau pažinus žmogų pradėčiau nebematyt to, kas man atrodė nepatrauklu.