Korekcija: misija imanoma?

neisauklesi niekaip

seneliai buvo paeme is lauko labai grazu toki ryza ir pukuota,bet jis nesamones darydavo,laukinis yra laukinis

ANIMAL PLANET pasiziurejus-misija imanoma.Vardus priglaudziant seimose,taip pat busimi seimininkai pakeicia...Tuo reikia uzsiimti specialistams.

Reikia meiles, kantrybes ir viskas bus gerai!

tam tikru ziniu,issilavinimo...

Taigi nekalbama apie prisigerusius ar kitaip apsvaigusius globejus! pasikartosiu: reikia meiles ir kantrybes!

i maisa ir i upe. mano kaimynai turi laukini pasieme. nesamone kazkokia o ne kate

Rasot kaip kokie laukiniai. Viskas imanoma. Tik reikia uzsiimti su gyvunu.
Maza budama visus laukinius kaciukus tempdavausi namo. Visi jie pas mane augo ir vardus turejo, ir is laukiniu tapdavo naminiais.
Gyvunui kaip ir zmogui reikia demesio. Sauk ji vardu, kuriuo nori ji pavadinti, laikui begant jis pripras prie jo ir prades reaguoti. Del jo laukinio elgesio- pradek drausti, kaip vaikui draudziama, bet nepiktai. Nereikia perlenkti lazdos. Su laiku, jis supras, kad negalima daryti to ar kitko.
Pritariu alionys, viska pasieksi tik kantrybe ir meile.
Sekmes !

Agko, aciu uz pritarima mano nuomonei

Baisuokli , tu...

imi ir bandai, nesigauna tai nesigauna, arba gaunasi

Aš dar viena būsiu, kuri sako, kad viskas įmanoma. Nereikia jokių čia mokslų - jūs ką - gyvūnų psichologiją imsitės studijuot ar ką? Nejuokinkit. Pakanka meilės ir švelnumo. Per mano rankas jau ne viena karta katinų perėjo... Vieni buvo puslaukiniai, bet po kiek laiko patapo jaukiais naminukais. Vienas katinukas buvo paimtas iš kitų namų, turėjo kitą vardą, bet apsiprato ir netgi labai gražiai pas mane gyveno. Deja, prieš kelerius metus išėjo iš namų nežinoma kryptimi... tikiuosi tik tiek, kad gal gyvas.... O paskutinė situacija - mano dabartinė jaunylė. Tiesa, vardas kaip buvo pas senuosius šeimininkus, taip ir palikau. Kaip priėmiau? Nagi su meile, stengiausi, kad jaustųsi kiek įmanoma geriau (nors mano senutė ją ir dabar dar paterorizuoja), kol visiškai apsipras. Apsiprato. Laiminga, patenkinta.

O va mano bendradarbei ne taip pasisekė. Iš vyriausiojo sūnaus pasiėmė katytę, rusų mėlynojo ir gal kokio kiemino mišrūnę. Nesutaria iki šiol, nors gal jau daugiau nei pora metų bus. Laiko pririštą, bara, muša - manot, išauklėjo? Cha! Kaip ji sako, duoda ralį sienomis, iki lubų, šoka ant nugarų, kanda į kojas, nusigraužia virvę, kuria būna pririšta, per visus kambarius ištampo prakąstą cukraus maišą. O juk, atrodytų, auklėja....

nu ir tema... jei kaciukas jau tuerejo savininkus tai jis kaip ir jau netox mazas.... as neismanau apie auklejima,bet cia nemanau kad genuose tas laukiniskumas... reikia laiko... o su verdu tai.. mano puskes kaimynai turejo kate vasilisa.mano teta ir pussesere vadindavo ja *vasilisa ne musu*,galu gale ji atbegdavo saukiama *ne musu* juokingai cia ... bet tiesa

sauk tuo vardu ji kai duodi est pamatysi kaip greit ipras vardas ne problema haraktery pakeist bus sunkiau bet manipuliuot gali vel gi maistu,tai imanoma.

Rutone, sako, gyvunai zmones jaucia ir tikrai nemanau, kad tavo drauge risdama katina prie virves kazka tuo pasieks. Tikrai nemanau... Man tai panasiau i gyvuno kankinima ( truputi pasibaisejau ). Na, bet kaip sakoma, kiekvienas darom pagal save.

Tema labai gera!

Prievarta tikrai niekas negali pasiekti kokiu nors rezultatu...!

Aš jai tą irgi sakau, bet jos kitaip nesutaria. Kai ji man tą pasakė, aš pasibaisėjau gerokai daugiau nei truputį. Kartais ima atrodyt, kad katė tiesiog keršija už tą rišimą. Nežinau, kaip MES sutartume, nes senokai jos nemačiau. Kai teko svečiuotis pas kolegę, su kate bendravom visai gražiai, nors buvau perspėta, kad ji tikra bjaurybė. Ar tik nebuvo kalbėta, kad ji puola nepažįstamus ar mažai pažįstamus žmones, nesileidžia jų glostoma (kas šiaip būtų visai suprantama), kandžiojasi, kai bandoma glostyt jos nugarą.... Na, vienu žodžiu - TIKRA PABAISA. O ji man pasirodė visai mielas padaras. O kolegė perkrikštijo ją Ragana (sako, puikiai atsišaukia ir taip kviečiama), Viedma, Žiežula.... Sakau, duotumėt sa vo katę man - padaryčiau iš jos žmogų Mano požiūriu, ji visai normali katė, tik greičiausiai niekam neužtenka laiko (greičiau noro) su ja paprastai pabendraut, ne tik paduot ėst.