Kokie jūsų santykiai su tėvais?

ar gerai sutariate su tėvais?
klausimas paaugliams:
ar maištaujate prieš tėvus, ir kaip jie į tai žiūri?

Keista ta mano šeima iš tikrųjų, kartais pagalvoju, kad nenormali... Bet džiaugiuos, kad iš viso ją turiu sutariu neblogai, bet kai susipykstam, tai iki ašarų būna...

ai, normaliai susipykstam biski nesnekam vienas su kitu, bet poto savaime praeina. siaip smagu

pas mane viskas liux

visko bunaoi,visko.....pastaruoju metu gan daznai ykstames,nes jiems nepatinka tai kaip rengiuosi,tai tas tai anas...bandziau juos ignoruoti-nepatiko;bandziau issakyti savo nuomone-taip,pat nepatikoDD

viskas puiku

oj...su abiem kapojuos pries kelis men su tevu labiau negu su mama,db viskas atvirksciai...uj sunku su jais,ypac su mama,nenori niekur ilgiau isleist ir tai nervina,zinau jog rupinasi manim,jog kas blogo nenutiktu..

super

seniau visko budavo, bet po to kai paaugi, tai supranti, kad tie tevai protingesni, nei atrodo...
o siaip tas paaugliskas elgesys yra toks... na paaugliskas... uzaugsit suprasit

nexx, atsiprasau uz tiesmukuma, bet nesuprantu, kodel niekur nematau tavo normaliu, pagristu nuomoniu, o tik pavienius bereiksmius zodzius arba sypseneles? cia juk forumas...

Su tėvais šilti santykiai. Niekada su jais nekonfliktavau ir paauglystėje. Mama mano draugė

kartais susibaram bet nesipykstam.. bet siaip geri

su tevais ir as nekonfliktuoju... nes mes tiesiog nebendraujam... tik tiek kiek gyvybiskai butina... kartais paauglystej man pavydedavo drauges, nes mane visur isleisdavo, pasitikejo ir per daug nekontroliavo... o as pavydedavau joms, nes seimyniskesnej seimoj gyveo... pas mane tiesiog keturi skirtingi zmones viename bute.. lyg koks realybes sou...

Pas mane Adamsu seimynele Bet man patinka musu santykiai...

Bendrauju tik tiek, kiek reikia... Susitinkame per šeimos gimtadienius ar kažkias šventes. Ne visada suaugęs supranti, kad tėvai yra protingesni nei manei. Iš paauglystės turiu nuoskaudų mamos atžvilgiu, bet jau nebenoriu į tai gilintis. tegu gyvena jinai kaip nori, bet aš jau nebesileisiu jos kontroliuojama, nors jinai to labai norėtų. Rūpi visada savo nuomonę jai įkišti, nors tai neturi jokio tikslo - jei mintis būna gera, tai mes su vyru ją jau senai bunam apsvarstę, o jei bloga, tai kam siūlyt absurdiškus dalykus. labai džiaugiuosi, kad jau esu nepriklausoma nuo jos ir galiu nebeatsižvelgti į jos nuomonę.

Paauglystej santykiai buvo sunkus. Suaugus - pasitaise. O po pirmo vaiko gimimo pradejo vis blogeti, blogeti ir blogeti. O dabar paskutiniu metu yra kazkoks kosmaras, visiskai nebesuprantu, kas jiems pasidare... gal koks senatvinis marazmas prasidejo. Nes susiduriam ne su tevu-vaiku konfliktais, o su zmogiskumo-nezmogiskumo.... nebesuprantu visiskai, kaip jie gali taip elgtis.....

ech, aniti ir cia mums nepasiseke

Zinai, pries rasydama savo pasisakyma, norejau kazka pan. tau parasyt kai pagalvojau, tai is tikruju turbut net ir nebejuokinga.....

zhinot, mano seima normali,tik tevas lb uzknisa savo,kartais skaudinanciu elgesiu-jis tiesiog ignoruoja viska,ka sakai. kartais atrodo,lyg jis tyciotus is manes...
Lb dziaugiuos,kad turiu sese ir as su ja lb gerai sutariu. Mes lyg geriausios drauges-pasidaliname savo mintimis, isgyvenimais mokykloje,kuriuos kartais lb sunku iskesti. Tiesiog neisivaizduoju,kas butu,jei nebutu sesers,nes ji vienintele seimoje klausosi ka sakau ir is tikruju supranta mano jausmus. Kartais net atrodo,kad viskas musu abieju gyvenime vyksta identiskai-tiek mokytoju,tiek klasioku atzvilgiu ir sjp daug ivykiu sutampa musu gyvenime...Fajna turet tokia sese...

O pas mane gan blogi.. Su mama dar taip nieko.. Jinai visiškai manęs nesupranta, bet bent jau neskaudina.. o tėtis.. Artimai nebendraujam, priekaištauja dėl visokių dalykų.. labai netolerantiškas, o manęs absoliučiai nesupranta.. Suprantu, kad paauglystė ir t.t., bet kai šitaip elgiasi..ir aš kalta, bet stengiuosi bent žmoniškai kalbėt.. o norėtųsi gerai sutart, ir išsipasakot.. bet žinau, kad taip niekada nebus.. kadangi net tėčiu nevadinu..