Žaidimai visiems
Siūlome vaikinams
Siūlome merginoms
nanoferma,
kalaupe,
džiungl,
džiunglės,
swf,
domino,
pavaros,
profas 58,
antra puse,
akropolis,
daugiau rezultatų...
Skelbimo paieška
Paskutinės paieškos
Informacijos paieška
Paskutinės paieškos
Pasodėlės g., Krekenavos mstl., Panevėžio r. sav.,
Pušyno g., Krekenavos mstl., Panevėžio r. sav.,
Sodų g., Krekenavos mstl., Panevėžio r. sav.,
Sporto g., Krekenavos mstl., Panevėžio r. sav.,
Šilelio g., Krekenavos mstl., Panevėžio r. sav.,
Jei kilo klausimų, turi pastabų ar pasiūlymų, rašyk forumas@dr.lt.
| | 2011.06.25 14:51 |
|
|
JoyFool
Moderatorius
|
Paskutiniu metu skaitau knygas apie utopinį gyvenimą: jos geros tuo, kad alternatyvūs keliai pateikiami kaip visiškai natūralūs ir lengvai įgyvendinami, jeigu nebūtų apibrėžta, kad "normalu".
Štai Skinneris "Antrajame Voldene" rašo: "Švelnūs jausmai "tam vieninteliam" susiję ne tiek su
širdies pastovumu, kiek su galimybių nebuvimu", o Huxley "Saloje" apie apie pasirinkimą būti neištikimam ar ištikimam kalba vieno herojaus lūpomis: "(Ji ne mano mergina). Ji savo mergina". Steineris "Scenarijuose, kuriais gyvena žmonės" kalba apie scenarijų mokymą, kurie skatina žmones gyventi be
pasirinkimo, nes būtent taip lengviau valdyti žmones (pavyzdžiui, didesnę darbo jėgą teikia šeimą turintis vyras nei vienišius), Shoperhaueris irgi apgailestauja, kad žmonės nemokomi būti vieni, kaip kad mokomi bendrauti ir burtis. Skaičiau net teorijų, kad vaikus nuo tam tikro amžiaus turėtų
auginti nebūtinai tėvai tradicinėse šeimose, o tą sugebantys, išmintingi žmones, net toje pačioje "saloje" rašoma apie savitarpio pagalbos grupes, kur, kai tėvai nesugeba tvarkytis su savo krizėmis, galėtų "paatostogauti" vaikai.
Žmonės įvairūs, ir kartais susidaro įspūdis, kad
tradicinį santykių modelį pasirenka nelaisvai. Pamenu, forume neseniai vyko diskusija apie senmerges ar senbernius, ir argumentacija, kodėl REIKIA tuoktis pasiekdavo tokį lygį kaip: "o kas paduos stiklinę vandens mirštant?". Jeigu žmogus šitaip argumentuoja, ar gali būti, kad jo pasirinkimas kurti
šeimą laisvas?
Taigi, norėtųsi paklausti: kaip manote, kokį santykių modelį rinktumėtės, jei nereikėtų galvoti, "pas paduos vandens?", "su kuo galėsiu patenkinti seksualinius ar artumo poreikius, kai būsiu sena?", "poligamiškos šeimos netoleruojamos", "mano žmona nenorėtų šalia
meilužės" ar galiausiai "tai nedora"? Žinoma, nenoriu pulti jūsų pasirinkimo, bet būtų įdomu paklausyti, kodėl pasirinkote būtent taip? Ar tai optimalu, kokie pliusai ar minusai? Galbūt norėtumėte bent pabandyti gyventi kitaip? Turėti daug meilužių? Turėti, kur bent savaitei palikti vaikus, kai
"stogas važiuoja"? Santykius pradėti kitaip, o ne tradiciškai? Galų gale, žinant auklėjimo, aplinkos, santvarkos įtaką, kaip manote, kiek tas pasirinkimas, kurį darome, laisvas?
P. S. tik prašau nepuldinėti manęs asmeniškai, nieko nepropaguoju, nes pati dar nesu pasirinkusi ;)
|
|
| | 2011.06.25 15:29 |
|
|
242
Meistras
|
Aš pateiksiu porą modelių, alternatyvių tiems, apie kuriuos sužinau daugiausia iš forumų, draugių pokalbių, straipsnių spaudoje, ir kurie, mano nuomone, turi trūkumų. Mano modeliuose tie trūkumai ištaisyti.
Man labai nepatinka toks santykių modelis, kuriame kai vyras rodo iniciatyvą
santykiuose su moterim, tai jis "ją ima", o kai moteris rodo iniciatyvą santykiuose su vyru - tai ji "jam siūlosi". Kur vyras turi "paimt" moterį, jos siekti ir tt. Mano pasirinktam santykių modelyje už santykius yra atsakingi abu žmonės.
Dar nepatinka toks modelis, kai turėti partnerį
yra būtinybė, kai jis ieškomas tik todėl, kad pats žmogus su savim negerai jaučiasi, kai sako "aš be tavęs negaliu gyventi". Kai ieško partnerio vien todėl, kad kažko trūksta, kažko reikia, ir pats nežino ko - turiu omeny psichologiškai, ne seksualiai. Mano pasirinktam santykių modelyje pats žmogus
pažįsta save, gerai jaučiasi su savim. Be partnerio gyventi jis gali, ir gerai, tik su partneriu labiau nori. Šitame modelyje partneriai nėra "ramstis" vienas kitam. Čia jie ne remiasi vienas į kitą, o kartu tobulėja, eina pirmyn.
Kodėl pasirinkau taip? netyčia, gyvenau, kaip išeina,
ir šitaip išėjo. Ai, dar esu minėjus, kad turėjau tam tikrų mokymosi sunkumų, gal dėl to buvo sunku vaikystėj mane tradiciškai išauklėt. Gal tai turėjo įtakos, jeigu aplinkos įtaka žmonėms tokia didelė, mano atveju ji tiesiog nesuveikė tinkamai.
|
|
| | 2011.06.25 15:47 |
|
|
piktakatyte
Pažengęs
|
Netradiciniu santykiu modeliu pasirinkimas, tokiu kaip neištikimybe, ar turėjimas daug partneriu dažniausiai parodo asmenybes nebranduma arba giliais sielos zaizdas. Žmogus ne gyvūnas kuriam svarbu tureti kuo daugiau partneriu, sveikas zmogus yra asmenybe kuriam svarbus ne tik fiziniai poreikiai,
bet ir dvasinis artumas, kuris auga nuolat tarp dviejų žmoniu esančiu kartu, prieraišumas, saugumo jausmas...
|
|
| | 2011.06.25 16:12 |
|
|
millea
Didmeistris
|
O as manau, kad labai daug kas gyvenime daroma, ypatingai kalbant apie santykius, bendra gyvenima, ir panasiai, tik del to kad "taip reikia", "ka zmones pasakys" ir panasiu priezasciu. Jeigu butu galimybe nekreipt demesio i nustatytas normas, jeigu ju nesilaikantys nebutu smerkiami, tai, manau, 90
% zmoniu tikrai nevarzytu saves jokiais "remais". Tame tarpe ir as. Nes tradiciniu santykiu privalumai nera labai didesni negu trukumai...
|
|
| | 2011.06.25 16:12 |
|
|
JoyFool
Moderatorius
|
piktakatyte, įdomu, kodėl taip manai? Tyčia paminėjau autorius: psichologai, filosofai, rašytojai (ne šiaip kokie besimasturbuojantys paaugliai), kurių kūriniai pilni išminties, be pagiežos, kaip reta spinduliuojantys ramybę. Pavyzdžiui, "Saloje" rašoma apie dvasinį nušvitimą, alternatyvų
vartotojiškai Vakarų kultūrai gyvenimą. Skinneris (psichologas) rašo apie sveiką visuomenę, pasirinkimo laisvę, vaikų auklėjimą jų nežalojant, pilnavertį (nesugadintą lyčių vaidmenų, apie ką užsiminė 242) brandžios asmenybės gyvenimą. Įdomu, kodėl tie autoriai nemato jokio prieštaravimo kitokiam
modeliui ir asmenybės brandumui?
|
|
| | 2011.06.25 16:19 |
|
|
Godulys
Didmeistris
|
sakykit ka norit, bet ateitis priklauso tiem, kurie dauginasi - ir pofig kokie jie asmenybes Gali buti taip, kad greitu metu, po kokiu 50-100 metu isvis niekas nebenagrines tokiu klausimu Europoj - bus didelis sos, nes
ju vietas uzims tie, kas dauginsis kaip triusiai
O del "nemoko buti vienam" - labai plati savoka - ir nebutinai priestaraujanti tradicines seimos modeliui. Filososfu yra visokiu krypciu - vieni propaguoja vienoki
gyvenimo stiliu, kiti - kitoki. Tiek vienu veikaluose, tiek kitu galima rasti isminties, ramybes ir racionalumo.
|
|
| | 2011.06.25 16:20 |
|
|
pack
Didmeistris
|
Mes gyvenam pagal visuomenes, tiksliau tariant sitemos sukurtas morales ir etikos normas, todel daznas musu pasirinkimas yra itakojamas ne tuo ko mes norim, o tuo, kaip reikia daryt. Ir tai mes darom ne tam kad pasijaustume gerai, o kad nebutu blogiau. Bet, jei sugebi issivaduot is to, tada gali
pajusti tikra gyvenimo skoni. Nors aisku, visi mes skirtingi. Vieniems uztenka ramiai pragyvent gyvenima, sukurt seima, uzaugint vaikus ir ramiai sukarsti, kiti nori kazko daugiau ...
Kalbant apie santykiu modelius, be abejo norisi pragyvent su vienu mylimu zmogum, todel jog tai daugumai
priimtina, etiska, o kas svarbiausia, suteikia saugumo jausma. Bet is esmes, tai egoistinis poziuris, nes mes kita zmogu norim pasisavinti.
|
|
| | 2011.06.25 16:24 |
|
|
JoyFool
Moderatorius
|
Goduly, aš nesakau, kad "oba, darykit taip ir taip, nes tik taip ir taip laisva", tiesiog sakau, kad skirtingi modeliai vargiai kuriami iš "gyvuliškumo", o, ko gero, iš nepasitenkinimo tuo, kas yra, ir paskatų kurti kitokią sistemą arba bent jau svarstyti apie ją - o tai jau ne gyvulio bruožas.
|
|
| | 2011.06.25 16:30 |
|
|
Godulys
Didmeistris
|
Joyce, net tavo isvardinti aytoritetai i ta pati dalyka ziurejo is skirtingu pusiu. Nepasitenkinimas tuo, kas yra irgi yra labai neapibrezta savoka. Tu elgiesi kitaip kodel? - todel, kad sieki malonumo, ar todel, kad nori isvengti skausmo? Tai gali liesti ir seimos turejima - nenoriu seimos, nes
noriu tureti neipareigojancius seksualinius santykius be atsakomybes ir su daugeliu ir - nenoriu seimos, nes nenoriu likti iskaudintu. Tas pats "nenoriu", o priezastys ir keliai skirtingi. Sopenhauerio filosofijos pagrindine ideja ir yra ne siekti kuo daugiau malonumu, o isvengti skausmo. Cia kazkas
panasaus i saolinio vienuoliu filosofija - neisimylek, neturek vaiku, ir niekas taves neiskaudins
|
|
| | 2011.06.25 16:34 |
|
|
antares
Didmeistris
|
realiai, tai nieko nesupratau
|
|
| | 2011.06.25 16:36 |
|
|
piktakatyte
Pažengęs
|
Joyce,Taip ivairus psichologai, filosofai dare skirtingas prielaidas, taciau vis delto dauguma psichologu, pavyzdziui Fromas, Horney,Maslow ir kt kaip svarbia asmenybes brandos salyga isskyria zmogaus gebejima sukurti artimus ilgalaikius santykius, ypatinga demesi skyria saugumui. Aisku galima
isvedzioti iki begalybes, nemenkinu paminetu minciu, taciau nera nei vienos absoliuciai teisingos asmenybes psichologijos teorijos, galima sugalvoti, bet kokia teorija ja graziai pagristi, ir jei padarys koks gerbiamas mokslininkas tai bus laikoma vertinga, manau jei zmogus turi ypatingus minciu
pateikimo gebejimus jis gali irodyti, arba bent jau priversti susimastyti apie pacia neitikinamiausia teorija. Atsiprasau, kad rasau nelietuviskom raidem,problemos su klaviatura.
|
|
| | 2011.06.25 16:50 |
|
|
invazija
Moderatorius
|
aš manau, kad gyvenu, kaip noriu, nežiūrėdama to "reikia", "ką kiti pasakys" ir tikrai ŽINAU, kad nesirinkčiau nieko kito, nes mano suvokimas tradicinis. pabrėžiu, kad mano. ir drąsiai sakau, tenoriu vieno žmogaus - draugo/partnerio/mylimojo/meilužio/vaikų tėvo santykiams. svarbiausia būti kartu,
santuokos norėčiau tik suplanavus turėti atžalų. tiesiog mano visus poreikius patenkina vienas asmuo ir labai pavargčiau, jei dar reikėtų save dalinti kitiems sekso partneriams, kitiems vyrams. neįpareigojantys santykiai niekada per daug manęs nežavėjo ir nedomino, tęsdavosi, kol rasdavau, savo
supratimu, kažką geriau. visuose santykiuose labai greitai paklausdavau savęs, kokios galimos perspektyvos, jei jų nematydavau, santykiai tiesiog nutrūkdavo. jei nutrūktų dabartiniai santykiai, būčiau viena su savimi, draugais.. bet žinau, kad anksčiau ar vėliau atsirastų vienas žmogus viskam..
neatsirastų? ką gi.. tikrai ramiai galėčiau gyvent ir be sekso, be tunto vyrų.. pati sau.
o dėl tų tradicinių santykių su vienu žmogumi. jie savaime yra kiek kitokie, nes nesu buities vergė, nemanau, kad moters vieta prie puodų. kaip ir nemanau, kad vyras turi parnešt mamutą. esam lygūs,
pasidalinam veikla.. ir labai vertinu tai, ką turim
|
|
| | 2011.06.25 16:52 |
|
|
pack
Didmeistris
|
Ilgalaikiai santykiai pagrysti visuomenes morales normomis, savininkiskumu, saves, o juo labiau kito zmogaus ribojimu, nera gerai. Taip, jei santykiai labai geri, didelis artumo jausmas, meile, aistra, viskas savaime ir bus, nei viena puse nebus labai sudominta kitu is sono zmoniu, o per prievarta
nenulaikysi visvien. Po taip ir buna, kad po daugelio kartu praleistu metu, isgirsti arba pasakai tokius zodzius "as visa gyvenima del taves aukojausi", vietoj to, kad butu pasakyta "po tiek kartu praleistu nuostabiu metu, mano sirdis nenumaldomai verziasi arciau taves"...
|
|
| | 2011.06.25 16:57 |
|
|
Godulys
Didmeistris
|
pack, o kas tau liepia kurti seima, jei tu zinai, kad negalesi buti tuo vieninteliu? - buk viengungis, nesidaugink, tralivalinkis su niolikinemis, niolikiniais, brezk bruksniukus ant sienos (zymek kiek "cielku pralauzei"
) - zodziu, daryk ka nori , bet jei tau netinka/nepatinka tradicines seimos modelis, jei jis tau nera siekiamybe, tai nereiskia, jog toks
modelis yra kvailas.
|
|
| | 2011.06.25 17:00 |
|
|
JoyFool
Moderatorius
|
Goduly, be abejo, ir niekur neteigiu, kad reikia taip ar anaip manyti, aš tik klausinėju, ką ir kodėl žmonės renkasi. Ir bent jau šiuolaikinėje visuomenėje matau problemą ne tame, kad kažkas renkasi "tradicinę" šeimą, o tame, kad tai laikoma kone vieninteliu "doru" būdu.
|
|
| | 2011.06.25 17:02 |
|
|
JoyFool
Moderatorius
|
piktakatyte, tu prieštarauji tam, ką anksčiau pasakei: jeigu nėra vienos teisingos teorijos, ar galima sakyti, kad tai, kad pasirenka, pvz., poligamišką šeimą, yra "gyvuliški" ar "mažiau dvasingi"?
|
|
| | 2011.06.25 17:04 |
|
|
pack
Didmeistris
|
as ir nesakau kad jis kvailas, as tik noriu pasakyt jog mes visi turim teise rinktis, kas mums tinka ir ko mes norim. As pats irgi esu standartines seimos salininkas, bet gal kiek laisvesniu paziuru.
|
|
| | 2011.06.25 17:08 |
|
|
Vlad3
Didmeistris
|
242 rašė:
Aš pateiksiu porą modelių, alternatyvių tiems, apie kuriuos sužinau daugiausia iš forumų, draugių pokalbių, straipsnių spaudoje, ir kurie, mano nuomone, turi trūkumų. Mano modeliuose tie trūkumai ištaisyti.
Man labai nepatinka toks santykių modelis, kuriame kai vyras rodo iniciatyvą santykiuose su moterim, tai jis "ją ima", o kai moteris rodo iniciatyvą santykiuose su vyru - tai ji "jam siūlosi". Kur vyras turi "paimt" moterį, jos siekti ir tt. Mano pasirinktam santykių modelyje už
santykius yra atsakingi abu žmonės.
Dar nepatinka toks modelis, kai turėti partnerį yra būtinybė, kai jis ieškomas tik todėl, kad pats žmogus su savim negerai jaučiasi, kai sako "aš be tavęs negaliu gyventi". Kai ieško partnerio vien todėl, kad kažko trūksta, kažko
reikia, ir pats nežino ko - turiu omeny psichologiškai, ne seksualiai. Mano pasirinktam santykių modelyje pats žmogus pažįsta save, gerai jaučiasi su savim. Be partnerio gyventi jis gali, ir gerai, tik su partneriu labiau nori. Šitame modelyje partneriai nėra "ramstis" vienas kitam. Čia jie ne
remiasi vienas į kitą, o kartu tobulėja, eina pirmyn.
Kodėl pasirinkau taip? netyčia, gyvenau, kaip išeina, ir šitaip išėjo. Ai, dar esu minėjus, kad turėjau tam tikrų mokymosi sunkumų, gal dėl to buvo sunku vaikystėj mane tradiciškai išauklėt. Gal tai turėjo įtakos,
jeigu aplinkos įtaka žmonėms tokia didelė, mano atveju ji tiesiog nesuveikė tinkamai.
prajuokinai:)
|
|
| | 2011.06.25 17:13 |
|
|
Vlad3
Didmeistris
|
Joyce rašė:
Paskutiniu metu skaitau knygas apie utopinį gyvenimą: jos geros tuo, kad alternatyvūs keliai pateikiami kaip visiškai natūralūs ir lengvai įgyvendinami, jeigu nebūtų apibrėžta, kad "normalu".
Štai
Skinneris "Antrajame Voldene" rašo: "Švelnūs jausmai "tam vieninteliam" susiję ne tiek su širdies pastovumu, kiek su galimybių nebuvimu", o Huxley "Saloje" apie apie pasirinkimą būti neištikimam ar ištikimam kalba vieno herojaus lūpomis: "(Ji ne mano mergina). Ji savo mergina". Steineris
"Scenarijuose, kuriais gyvena žmonės" kalba apie scenarijų mokymą, kurie skatina žmones gyventi be pasirinkimo, nes būtent taip lengviau valdyti žmones (pavyzdžiui, didesnę darbo jėgą teikia šeimą turintis vyras nei vienišius), Shoperhaueris irgi apgailestauja, kad žmonės nemokomi būti vieni, kaip
kad mokomi bendrauti ir burtis. Skaičiau net teorijų, kad vaikus nuo tam tikro amžiaus turėtų auginti nebūtinai tėvai tradicinėse šeimose, o tą sugebantys, išmintingi žmones, net toje pačioje "saloje" rašoma apie savitarpio pagalbos grupes, kur, kai tėvai nesugeba tvarkytis su savo krizėmis, galėtų
"paatostogauti" vaikai.
Žmonės įvairūs, ir kartais susidaro įspūdis, kad tradicinį santykių modelį pasirenka nelaisvai. Pamenu, forume neseniai vyko diskusija apie senmerges ar senbernius, ir argumentacija, kodėl REIKIA tuoktis pasiekdavo tokį lygį kaip: "o kas paduos
stiklinę vandens mirštant?". Jeigu žmogus šitaip argumentuoja, ar gali būti, kad jo pasirinkimas kurti šeimą laisvas?
Taigi, norėtųsi paklausti: kaip manote, kokį santykių modelį rinktumėtės, jei nereikėtų galvoti, "pas paduos vandens?", "su kuo galėsiu patenkinti
seksualinius ar artumo poreikius, kai būsiu sena?", "poligamiškos šeimos netoleruojamos", "mano žmona nenorėtų šalia meilužės" ar galiausiai "tai nedora"? Žinoma, nenoriu pulti jūsų pasirinkimo, bet būtų įdomu paklausyti, kodėl pasirinkote būtent taip? Ar tai optimalu, kokie pliusai ar minusai?
Galbūt norėtumėte bent pabandyti gyventi kitaip? Turėti daug meilužių? Turėti, kur bent savaitei palikti vaikus, kai "stogas važiuoja"? Santykius pradėti kitaip, o ne tradiciškai? Galų gale, žinant auklėjimo, aplinkos, santvarkos įtaką, kaip manote, kiek tas pasirinkimas, kurį darome, laisvas?
P. S. tik prašau nepuldinėti manęs asmeniškai, nieko nepropaguoju, nes pati dar nesu pasirinkusi ;)
Joyce, geriausias pasirinkimas tas kuri daro sirdis:) Kai yra meile (tikra meile) tai nekvarsiname sau galvos kvailais klausimas ale koki santykiu
modeli pasirinkti ar verta ta moteris puodelio kavos bei ar reikia ja vesti... viskas ir taip aisku:) ir kai yra tikra meile ir vesi ir mylesi ir i kitos moterys netrauks..
|
|
| | 2011.06.25 17:14 |
|
|
Godulys
Didmeistris
|
Dorybe yra ne susilaikymas nuo ydos, o nesiverzimas (nesizavejimas) i ja. Bijau apsirikti kas pasake, atrodo, kad b. so.
Jei tavo gyvenimo budas, modelis skaudina tavo artima, tai nedora - cia mano supratimas. Gali zmogus rinktis, bet nereikia savo pasirinkimo iskelti kaip - "jus durniai, nes
paklustat "standartams", "as laisvas, o jus susikauste, kompleksuoti idiotai" ir t.t. Jei tavo pasirinktas modelis yra nedoras - pripazink pats sau, kad nedoras, bet tau parankus ir gyvenk pagal ji. Kodel yra stengiamasi pateisinti bet kokius savo poelgius? Taip galima prieiti iki to, kad
zmogzudyste bus pateisinta, nes dora daryti tai, ka nori, yra dora nepaklusti butiniausiom visuomeninems taisyklems ir t.t.
Nezinau apie kokius alternatyvius modelius tu kalbi - kaip suprantu tu nori juos palyginti su tradicines seimos modeliu.
|
|
|
|
|