Kodėl ginčijamės su tais, kuriuos laikome kvailais

Greičiausiai visi daugiau mažiau esame ginčijasi su tais, kuriuos laikome kvailais, ar matome, kad su jais beviltiška ginčytis? Kas verčia ginčytis, nervintis ir gana dažnai susikompromituoti? Vien tik noras būti teisiu?

Ai, aš tai greitai pasiduodu, tegu galvoja kaip nori Tiesiog neturiu poreikio, kad visi priimtų mano tiesą kaip tą vienintelę Ilgesniam pešiojimuisi gali įtakos turėti bloga nuotaika.

Bet kad kada nors po tokio ginčo ta bloga nuotaika pagerėtų... Jeigu įsiveldavau į tokį ginčą, visada paskui galvodavau, kaip aš kvailai pasielgiau. Tai ką sako tai apie mano protą?

Tikriausiai cia turejai galvoje gincus ir su tokiais kaip as t.y tikinciais, kurie pagal jus yra kvailiai, na bet as beveik nieko nelaikau kvailiu, o atsakius i tema, manau kad isiveliama i gincus norint irodyt savo tiesa, arba taip sakant ikrest proto savo oponentui, jei jo paziurios nesutampa su daugumos, arba jau tokiem, kurie neaisku kur grybauja.

Bet kai esi suirzusi, šiek tiek kitaip viską vertini, savitvardos lygis nukritęs Bet vis tiek man ilgai neišeina. Dar mokykloje turėjau draugę, kuri laaaabai mėgo ginčytis, net jei per vidury ginčo suprasdavo esanti neteisi, vis tiek turėdavo pergale užbaigti viską. Per ją įpratau savimyliškai manyti, kad "tu galvok kaip nori, o aš vis tiek teisi, burnos neaušinsiu"

Aš tai vengiu ginčytis tada, kai matau: kad neišeina visai vienas kito suprasti - nėra loginio ryšio tarp klausimo ir atsakymo; kad jau pereinama į asmeniškumus, ir diskusija tampa pernelyg emocinga; kad per daug nelygios jėgos - tarkim, pradedi su kokiu piliečiu ginčytis, ir ant jo pradeda visi irgi pulti - neįdomu taip. Aš neslepiu, kad forume pats ginčas yra įdomiausia dalis, ir man čia patinka mokytis įrodinėjimo. Tačiau kartais tikrai verta patylėti... ir man.

Nesusireikšminam :) Pilna diskusijų, kur vienas forumo dalyvis atvirai sako kitam, kad jis kvailas ar kad su juo beviltiška ginčytis, bet toliau ginčijasi.

Taip, bet turbūt žmogui turėtų teikti daugiausiai malonumo, kai jis diskutuoja su tuo, kurį laiko lygiaverčiu pašnekovu.

O gal vis dėl to, kad norim sau įrodyt, kad esam protingesni.http://img.draugas.lt/forumas/i/ratingicons/happy.gif

Taip, žinoma, bet reikia šiek tiek pakalbėti, kad tai išsiaiškintum

O šiaip nelygiavertiškumas man labiau gal siejamas ne su žinių bagažu ar sunkiai apibrėžiamu intelektualumu, o pačia diskutavimo, žodžių reiškimo maniera. Yra keli forumiečiai, kurių negaliu suprasti minčių, nes nerašo pilnais logiškais sakiniais, nėra nuoseklumo (aš nesu įpratusi prie nesklandžių tekstų, tiesiog sunku bent dalį suprasti, kas parašyta) - reikia manyti, kad jie irgi nieko nesupranta, ką rašau, nes jų minčių raiška kita. Tačiau nemanau, kad čia jie kvailesni dėl to, kad man sunku suprasti jų kalbėjimo manierą.

Aš kaip matau, kad žmogaus akys apipiltos savo tiesiom, net neklauso ką sakai ir pan. Tiesiog nutraukiu pokalbį ir tegul mąsto toliau kaip nori. O jeigu ilgai tęsiasi pavadinkim "ginčas", reiškias analizuoju žmogaus mąstysena, stengiuosi suprasti situacija ir pašnekovo akimis. Tas yra labai svarbu...

Ne visuomet zmones gincyjasi del paminetu punkciuku :) kartais pasitaiko ir tokiu kurie tiesiog jaucia kazkoki malomnuma besigincydami ir sugadindami kitam nuotaika. Siaip geriausia yra ismokti spresti ginca ir konfliktines situacijas.. Net jeigu esi teisus ir zinai,kad esi teisus.. Galima irodyti savo tiesa,net zmogui is ''kito pasaulio'' tiesiog, manau, mes to patys nenorime :)
pripratome manyti,kad esame protingesni uz visus kitus , kad musu tiesa - vienintele tiesa. Taip ir gaunasi poto.. Kad vieni per kitu galvas lipam



Duok durnam kelia :)

Ir vis dėl to,taip išeina, kad ginčijamės tik dėl sau žinomų priežasčių.

Kad įrodyt savo tiesą;kad pažemint;kad nepalikt ginčo ir kad kiti negalvotų jog pasidavei;siekiam iš tikrųjų žmogų atvest į protą - manau čia pagrindinės priežastys.

Aš tai jau nustojau ginčytis, čia tiek beviltiškų personų pilna, kad neapsimoka. Ypač kedžiukai Aš va geriau paklausiu kaip sekasi, pvz

Gabe, kaip tau sekasi?

Vargu ar kas besiginčyja su tuo, su kuo ginčytis beviltiška. Kol yra vilties, tol ginčas vyksta.

Žmonės įrodinėja savo tiesą, nes neša egoizmas juos. Kam ją įrodinėti? Galbūt taip yra.

"Vien tik noras būti teisiu?"
Galima normaliai ginčytis, o galima perlenkti lazdą, kaip man atrodo.

reiškia netylėjai, kai reikėjo patylėti.

elgeisi teisingai, kiekvienas žmogus turi teisę į nuomonę. kaip mano tėvukas sako: ''kiekvienas turi savo TIESĄ'' ;)