Kiek vertinga išmintis?

Išmintis duoda labai daug. Kaip be jos priartėsime prie tiesos, teisingumo, kilmės bei prasmės susivokimo? Mes jos dėka galime atskirti kokios kilnios mintys ir žodžiai turi išliekamąją vertę. Išmintis siejasi su realybe, kurią negalime kūnu apčiuopti, bet savo dvasia suvokti kaip antgamtinę tikrovę.

Kodėl protingumas nesiekia išmintingumo?
Yra apstu tuščių žodžių, supainiotų sakinių, nerišlių minčių. Tai ne protingumas.
Yra mokslinių teiginių, ekspermentų įrodymų, pažangių medžiagiškai pagrįstų atradimų bei išradimų. Tai telpa į tikro protingumo rėmus.
Yra filosofinių įžvalgų, teologinių traktatų, vis daugiau apimančių reiškinių ir reikšmių mąstytojų. Tai jau išmintis.

Išmintis - Dievo mintis.
Ji dalyvavo kuriant pasaulį. Todėl pažįsta visus Kūrėjo kelius ir užmojus. Po amžinojo Teisingumo Teismo išpildymo amžinybėje išmintis bus atlikusi kam siųsta...

Žinai... Neturiu aš tau per daug ką ir pasakyti. Kreipkis tu gal pagalbos ar kur kitur... Jau tokias pūgas nuskėlei tu čia, kad žinai...

Blem buciau parukes, tai ir as cia aukstom materijom ka nors suwelciau

Ne,zmones,na nereikia taip varyt ant kitu...zmogus gal savo ismintimi pasidalint norejo,o jus uzsipuolet-pugos,apsirukymas...

> Ką duoda išmintis?

Saugo nuo nepageidaujamų situacijų, tiksliau nuo tų situacijų pasekmių. Pavyzdžių (forume) turime daug. Vienos temos labai dažnai peržiūrimos, jose daug komentarų. Bet atkreipkit dėmesį, kiek turime senų gerų temų - dauguma jų, yt pasakėtės, baigiasi vienu ar keliais labai taikliais komentarais. Vadinamais morale. Tą dalyką galima laikyti savotiška išmintimi.

Protingumą galima panaudoti ir blogiems tikslams. Tuo tarpu išmintingumas man siejasi su gėriu.

Ir šiaip: less is more Išmintingi žmonės dažniausiai savąja išmintimi dalinasi labai aiškiai, glaustai ir išraiškingai. Todėl ir įsirėžia į atmintį - taiklių pastebėjimų forma.

Ačiū Juju1.

Sidabriniui79,
Moralė, dorovė turi ryšį su darna. Moralę galima prilyginti fiziniems dėsniams. Tai įstatymas, kurio laikantis elgesys ir pasirinkimai dera. Kas prieštarauja ir nesilaiko moralinių dėsnių patiria dvasinę žalą ir daro nuodėmes.

ismintis ne tas dalykas, kuri galima ismatuoti.

jo, pritariu

Aha, man irgi būna - o kas, jeigu ne ten? Ypač tada, kai važiuoji pirmadienį į darbą. Žinau, kad nieko nežinau? Duokit man atskaitos tašką... Kas duos? Iš kur toks nekuklumas įvardyti tai, kas yra, jei išgyvename tik save?

na?
ir kas is tos isminties?
protingas pats sau tai visuomet zmogus jauciasi.

o kur ta ismintis veda? negana but "ismintingu" (cia biski ironijos), reikia buti ir neliudnu. kas daznai budinga daug besikapstantiems.

Ar tik nebus išmintingiausias kvailio gyvenimas, jei išmintį matuosime laimės matu?

verciau but laimingu nei ismintingu. manau.

ismintis neleis klaidingai mastyti,miglotai galvoti,klampiai kalbeti,neadekvaciai elgtis,beprasmiskai pralaimeti,be laiko iseiti.....ji yra garantas gerio...bet nebutinai absoliucios naudos....ismintis neturi mato vieneti,bet turi didziausia verte.....tai kone absoliutas...

Mistiška yra tik ta 3 dalis "Išmintis - Dievo mintis". Bet aš parašiau tam, kad parodyti, jog išmintis man nėra vien didžiausia siekiamybė, bet ji siejasi ir kyla iš gėrio ir laimės priežasties - Kūrėjo. Todėl galima plėsti, pildyti ir tikrai priartėti prie praktinių išminties apraiškų. Mano įsitikinimai ir vertybės ne iš kiekybės ir kokybės "išminčių", bet aš labiausiai svarstau ir gilinuosi į Aukščiausiąjį. Žodžiai, jų sakinių reikšmės, mintys atskleidžia apie tikrovę ir jei juose kvailys, tai - kvailys. Iškiliausiu išminčiumi verti galėtų tapti labiausiai nuskriausti, pažeminti ir visų paniekinti žmonės, pvz. dėl protinės negalios.

Ačiū. Šviesios mintys.

as pati dabar sau uzdaviau klausima,ka pavadinciau ismintingu zmogum...ogi toki,kuris be jokios ypatingos progos, situacijos,kasdieninej rutinoj paprastu sakiniu pasako minti,prie kurios tu dar ne karta grizti,kuri tau yra tasakymas ir tiesa tam tikram gyvenimo periode. Zmogus uzmirso,ka pasake,o tu vis grizti i jo zodzius ir zaviesi tuo paprastu,nuosirdziu teisingu zodziu... Svarbiausia,ka mes del saves gero galim padaryti-tai isgirsti,ka sako kitas...

Zara,
Paminėjai: "...pasako mintį, prie kurios tu dar ne kartą grįžti, kuri tau yra atsakymas ir tiesa tam tikram gyvenimo periode."
Išmintis nekinta. Tai Tiesa, kuri įsitvirtina žmoguje visam gyvenimui, nes ja nesuabejojama. Jos turinys gali būti pradiniu metu dar dalinai suprantamas - tik keliantis nuostabą, su klausimu: -"o kodėl nustebau? - nežinau". Vėliau, kai išminties reikšmė gyvenime pasitvirtina, sugrįžus įsisavinama ir tampa jau dar aiškiau...

"...tai išgirsti, ką sako kitas..."
Gerai, jei kitas išmintingai kalba. Bet geriausia yra žvelgti, ką sako - Kitas - Dievas, kurio žodį skaitydami ir maldoje jį apmąstydami augame tikėjime išmintimi. Tai stipru ir tikra. Nesuklaidinama.

protingas nereiškia, kad ir išmintingas. patirtis yra išmintis.

kadangi mes tai supratome, mums jau per velu. nebent siektume isprotejimo.