Kiek nelaimingų meilių atlaikytumėt?

šiaip smalsu pasidarė, kiek atlaikėte, išgyvenote ir t.t. meilių ? pas mane tai jau rimtai kažkoks baimės kompleksas atsirado..

Jei sveikas protas tai kiek duota tiek ir atlaikysi o būna meilių kai psichologinę ligą įvaro, tai tada ir tos vienos neatlaikysi...

Kai atrasi tai ko ieškai, tai suprasi kad tavo nelaimingos meilės buvo gal ir nelaimingos, bet visai ne meilės. O gal meilės, bet laimingos. Nelaimingų meilių nebūna. Būna tik mūsų nepatenkintas ego. Kai išsiskyrė keliai su žmogumi, kurį galėjau įsivaizduoti savo gyvenime ir po 50 metų, vieną naktį paskyriau liūdesiui, o paskui nusibraukiau ašaras, pagalvojau, kad gal taip jis bus laimingas, ir dabar prisimenu viską tik kaip gerą potyrį. Kad kažkada buvau sutikus žmogų, kuris mane suprato iš pusės žodžio, iš akių, kuris it veidrodis atspindėjo mintis, ir tuo metu, kai atrodė, kad niekas nesupranta, suteikė savo draugiją.

Su vienu žmogumi buvo įdomu ir gana naudinga bendrauti. Jo patirtis, teigtos jo teorijos, ginčai, diskusijos buvo įdomios. Išsiskyrėm be piktumų, bet buvo man skaudu. Paskui nusiraminau ir gyvenau toliau. Su kitu žmogumi neišvengiamos bus skyrybos, nes nebeištversiu nesiskaitymo, savanaudiškumo, žiūrėjimo tik į vienus vartus.
Yra skaudu kai tokie dalykai paliečia kokį žmogų, bet tai išgyvenama. Vadinasi, ne tas žmogus tuo momentu buvo su tavimi.

Mano nuomonė panaši į anticacos - nelaimingų meilių nebūna, visos šitos kančios yra iš "noriu turėti", o ne iš meilės.

Manau, kad mazdaug 12,73 nelaimingos meiles atlaikyciau

Tereikia mokėt save nuteikti, kad taip turėjo būti, nekurt iliuzijų, "išmesti iš galvos" viską kas buvo blogo, gyventi dabar, gyventi sau, o kas buvo, tai tik gyvenimas. Nebuvo viskas ir nebus tobula. Kiekvienas tą savo tobulybę sukuriam. Mažiau šablonų, mažiau televizinio ir kitokio popso gyvenime. Sutikus žmogų pirmą kartą, nereikia žiūrėt į jį kaip į potencialą, kaip į ateities planą. Tikros meilės mano gyvenime buvo nedaug, pergyventi buvo labai sunku, bet viskas buvo likimo lemta, prisimenu tik tai, kas buvo gražu, o kita tegul lieka.. Išbandymai ir pamokos ateičiai, kaip nesielgti, jeigu šias pamokas išmoksti, tai gyvenimas tikrai gražesnis pasidaro
carmageddon, jeigu ieškai, tai ir rasi, tik nepersistenk. Daugiau laisvės bendravime, daugiau pasitikėjimo savimi..

K1 rei6kia 5domu atlaikyti?
Nenusi=8dyti ar ka?

Sunkiausiai mano ego atlaikė pirmosios meilės pabaigą (?). O paskui jau tik ''juokas'', nes visada žinai, kad praeis.

Jep, kaip prastas oras praeina, taip ir tai praeis:D
Ką jau čia padarysi, kas turi pradžią, tas turi ir pabaigą...:)

aš tai kažkaip manau, kad tinkamas pasakymas "nelaiminga meilė", nes, net būdama dabar laiminga, mylinti ir mylima, neišsižadu to, ką jaučiau, ką patyriau anksčiau, nesumenkinu tų santykių, patirtų jausmų stiprumo, žinau, kad mylėjau ir tuos žmones visada laikysiu kažkur širdies kamputyje. man jie buvo svarbūs, brangūs, jie paliko nemenką pėdsaką mano gyvenime.. aišku, nebėra nei skausmo, nei gyvų, intensyvių jausmų ar noro grįžti.. taip, buvo santykių, kur užteko vieno vakaro išsiverkimui ar pati nutraukiau ir tiesiog lengvai paliūdėjau. tačiau buvo ir tokių išsiskyrimų, kurių skaudulius jaučiau nuo pusmečio iki kelerių metų.. tai tų rimčiausių nelaimingų ir skaudžių išsiskyrimų man buvo 3.

Oooooi... na ir tema....į temą... (pyp sutapimai).. Atsakyt kiek? turbūt tiek kiek tos kelios turėta..bet.. bet... deje pasirodo gali būti Viena Tookia kad jos niekaip negali atlaikyt...
Vat ir postringauk čia protingai, kad niekada nereikia susitapatinti su kitu žmogum, kad simbiozinis ryšys nėra teisingi santuykiai ir t.t. .. ir pan.. Žinau aš viską!!! bet pasirodo net sausiausios pragmatikės protą kartais gali užgožti jausmai... Ir koks tada protas tai paaiškins? :/ Taigis: "ne kiekybė o kokybė"! Nors tikintys turi posakį kad tipo mum nekraunama daugiau nei panešam.. Keičiamės?;D
Rennais :* už šypseną ),

Pirmiausia reikia nenusivaziuoti iki "nelaimingos meiles". carmagedon, jeigu nieko nemaisau, tai kazkurioj temoj tavo uzkliuvo man nuomone "jeigu myli, tai jokios audros nebaisios" ar kitokiais zodziais pasakei, tiksliai nepamenu. Tai su tokiu poziuriu kiek beatlaikytum, laikysi ir laikysi tas nelaimingas meiles..

hm .. na man idomu, ko gi aš vis neišmokstu.. gal tikrai pas mane per didelis egoizmas, savininikiškumas ir perdaug pavydžiu..?? bet tai ką daryt.. negaliu aš kitaip.. jei dar matau, kad pas save į draugus mergina priėmusi kažkokius turkus ar dar velniaižin ką.. tai mane išvis į pasiutimą varo..

Nežinau kiek atlaikyčiau,nes kitokių iki šiol ir neturėjau.

Gimininga siela :) Pats irgi keldavau pavydo scenas. Yra pavydas kuris lipdo santykius ir kuris ardo :) Manau taviški ardo :) Turi pasistengt keistis, pavydas vargina tiek tave tiek antrą pusę :)

Tiesiog reikia pasitikėt savo antra puse, jeigu meilės nėra, pavydas nepadės išsaugoti santykių :)

Pritariu keksui. O šiaip nugalėk savo ego. Jis per didelis, nes pavydi ir nori savintis. Mergina nėra tavo daiktas, carmageddon. Kada suvoksi tai tada ir tau bus geriau ir jai.
Paprasčiausiai iš santykių reikia kažko pasimokyti ir suprasti pamoką.

Jei į pasiūtimą varo, tai esi dar labai silpnas, dar didelis labai tavo egoizmas, kaip ir daugumos žmonių. Kol nepripažinsi, kad esi nesveikas, tol neturėsi galimybės išsigydyti, vis daužysi galvą į sieną, kol galutinai nesudaužysi arba kol nesusiprotėsi, kad nereikia jos daužyti. :)

nesupranti manęs.. bijau kad tos mergaitės kas nenuskriaustų.. niekam aš nepavydžiu.. bandau tik apgauti save kad tai pavydas..

ai, gerai, ko aš čia jaudinuos, viskas gerai bus